i’d do the same if we replayed the tape
Kovas 29, 2009 parašė1 s: Saulėtos dienos. Mano pirštai permirko šviesoj. aš sėdėjau mokyklos suole ir rašiau laišką tb; priėjęs brolis
2 s:
thomas pasilenkė:
- agne, yra dar vienas kelias link dievo, bet tu turėsi dabar nustoti rašyti ir pasiklausyt manęs. pasakė jis prancūziškai.
neįtikėtina. tikrai atėjau į etikos pamoką vien dėl to, kad man patinka, kai vienuoliai kalba apie dievą vaikams, kuriems nuoširdžiai yra tas pac. man patinka stebėti, kaip thomas niekad nesutrinka, net kai di užmiega ant suolo padėjusi galvą. šviesiaplaukė ji. tačiau labiausiai mėgstu išvengti kalbėjimo su juo, nes jis mane trikdo kartais, o labiausiai – jaukia mano galvoj mintis. man tik kai vaikas buvau patiktdavo kalbėti su kitais, o dabar man visai nesinori, kad kas prievartautų iš manęs nuomones. jau buvau jam viską pasakiusi tikrai. kad netikiu dievu, o tik atsitiktinumais, leidusiais atsirasti žmogui; o kartais man nuoširdžiai net nerūpi, iš kur mes atsiradom, o tik nuo to ataskaitos taško mąstau, kad ‘mes čia, o kas iš to?’ ir tada kodėl jis man dabar sako, kad padės man atrasti kelią pas dievą, jei aš juk net nenoriu pas jį į svečius. tikrai sakau nepiktai – jis tiesiog velniškai stengėsi mane įtikinti, kad dievo man reikia.
Aš tikrai nustojau rašyti, bet kol jis kalbėjo apie meilę ir ,,jeigu tu ką nors myli, tai reiškia, kad tu radai to žmogaus pažeidžiamumą”,
3 s:
mane po truputį visą prarijo šviesa, plyštanti po plačius mokyklos langus ir aš atsimerkiau į thomas rimvydo žvilgsniu; mes stovėjom prie akropolio maximos ir valgėm bandeles, o rimvydas man pasakė, kad meilė neegzistuoja: tikrai tvirtu balsu ir taip įtikinamai, kad pats tuo tikėjo dar kokius 9 mėnesius, o po to
4 s:
brolis thomas man sako:
-ar būna taip, kad kažką labai mylite,
bet norite jį mylėti dar labiau?
..norėčiau dabar jam pasakyti ką nors stipraus ar net išrėkti, kad tikrai nėra nei dievo, nei meilės, bet man kažkas vis spigina į akis ir atsimerkusi sušunku:
5 s: - mantai, gal gali panešti mano kuprinę?
iš tikrųjų vienas draugas man šiandien pasakė, kad žodžiai neturi prasmės:,,Baisiausia tai, kad žmonės net patys niekad nėra tikri dėl to, ką sako, o kiti priima jų žodžius už gryną pinigą.”
yra absoliučiai beviltiška bandyt aprašyt impresijas – tikrai sakau, gal tik mindaugui tokie dalykai pavyksta kartais;
o aš einu miegoti.
pavykes pavykes.
net vel kazkas susimaste apie kunigyste :)
agne. labai gera tave skaityti*
lyg neparašytos a.baricco knygos ištrauka.
va va. su tais žodžiais. kai pradeda viskas skraidyt aplink didingas savokas kaip ‘dievas’ ir ‘meilė’… ką? meilė tarp ko? meilė vardan ko? kokiu oru?
sakyčiau, leisti žmonėms patiems nuspręsti, ar pratęsti savo giminę būtų buvęs perdėm naivus sprendimas. monogaminis sąryšis šiuo atžvilgiu labai palankus: du žmonės sukuria šeimą ir rūpinasi vaiku, kuris, jų manymu, susietas su jais magiškais kraujo saitais. taip vaikui užtikrinamos šiokios tokios garantijos, kad iki tol, kol galės pasirūpinti savim ir savo šeimą kurti, būtų saugus ir aprūpintas.
oksitocino ir vazopresino vergai. nusišypsokime ir pamojuokime vieni kitiems.
na, o pozityvistiniu požiūriu, tai tas ryšys su vienu žmogumi yra malonus ir naudingas. tuomet gali visiškai pasikliauti juo vienu ir tik su juo dalintis svarbiomis mintimis, paslaptimis, planuoti ką nors didingo, pasitikėti vienas kitu.
bet ar nebūtų tobula, jei va taip va su kiekvienu galėtume bendrauti. be lyties ir su visišku pasitikėjimu?
Agne, gaila, kad neatėjai kai Thomas vienuolyne buvo surengęs ištisą ciklą, skirtą ir netikintiems žmonėms – jis neneigė, kad mintys – tai energijos impulsai – tačiau pažymėjo, kad tai tik išorinė reakcija – negali juk būti ten visai tuščia. Aš juo tikiu – juk jis kažkada buvo labai neblogas chemikas. Tikras,o ne publicistinis. Žodžiu, turiu konspektus, ruoškis religiniam makeoveriui… MYLIU gerai rašančius, kuklius ir linksmus konditerius, kurie yra žavios merginos – o kai myliu, kaip sako Thomas – kažkas manyje tampa tobulu ir užbaigtu. Fantastiška galimybė, ne? Kosmosas kažkoks, TOBULU ir vsio takoje…:D*
Ps: Negalėjau nutylėti, kai tokios familiar temos užkliudytos buvo :D Net du pažįstami vardai – aktualizacijos paradas tiesiog čia įvyko.
Cha, sugalvojau dar vieną aforizmą, ar kaip ten: nežinau kaip tu, bet aš tikrai žinau, kad tu mylėjai. Ir nereikia nuo to atsimėtinėti kaip kokiam viduramžių vienuoliui iš naujo ordino ( dabar žmones sako “atsiimiti”, bet čia per daug rimta, kad galima būtų “atsiimti” čia tiesiog “atsimeti”) nuo Bažnyčios prekiaujančios indulgencijomis ir deginančios kopernikus, etc.
Nežinau ar čia svarbu, bet va taip va.
aš manau, kad bet kokiai kokia nors dievo (dievų) forma paremtai religijai užtenka pasakyti žodį “ignosticizmas”, kad užsičiauptų.
aš nežinau, kas ir ar kažkas yra toje “transcendentinėje” erdvėje, bet tai kad nežinom nėra pasiteisinimas sakyti bet ką.