and after all this, won’t you give me a smile?
Kovas 5, 2009 parašėilgainiui imi iš jo gestų – iš tylėjimo, iš šypsenos, iš to, kaip pakelia ir nuleidžia ranką (“čia kaip šokis,”- sako jis), kaip apsižvalgo ir blizgina akimis – iš viso to imi nuspėti, kas bus.
bet jam nepatinka mano draugai, o man nepatinka jo mylimieji. ir visas tas dvejų metų flirtas galiausiai išvirsta į aiškią pabaigą: dar keturi mėnesiai, šeštadienis londone — ir mosuosime skepetaitėmis, verksime, “rašyk laiškus!” ir kitos gražios akimirkos.
tuo metu monika fone brazdins “Нам всем будет лучше”.
šokoladinis tortas rūtai
18cm tortas
biskvitams
3 kiaušiniai
100 ml cukraus
100 ml miltų
1 kupinas valgomas šaukštas kakavos
1/2 a.š. kepimo miltelių
kremui*
200 g šokolado
150 ml verdančio vandens
150 g maskarponės (naudojau pertrintą varškę, sumaišyta su šiek tiek grietinės)
sirupui
vandens
cukraus
vanilės ekstrakto, romo
orkaitę įkaitiname iki 175oC. 18cm torto formą išklojame kepimo popieriumi.
baltymus išplakame su cukrumi, po vieną sudedame trynius ir gerai išmaišome. įsijojame sumaišytus su kepimo milteliais ir kakava miltus. palengva išmaišome mentele, sudedame į formą ir kepame apie 30 min (patikriname mediniu pagaliuku – jis turi išlįsti švarus. be to, lengvai spustelėtas biskvitas turi [kaip tai paaiškinti]). gerai atvėsiname ir perpjauname į tris blynelius.
sirupui užverdame vandenį ir suberiame cukrų. dariau iš akies – koks pusė stiklinės vandens ir pora šaukštų cukraus. kai cukrus ištirpsta, įpilame vanilės ekstrakto bei romo. čia nereikia virti sirupo iki kokio soft ball stage, mat jo paskirtis – tik sudrėkinti biskvitą, o ne, neduok dieve, laikyti baltymus standžius kaip kad bezė.
kremui sulaužytą šokladą užpyliau verdančiu vandeniu, palaukiau, kol aptirpo, ir gerai išmaišiau mentele. tada sudėjau varškę.
šiek tiek kremo reikėtų pasilikti papuošimui. tai turėdami omenyje, dedame pirmą lakštą, jį sudrėkiname sirupu ir aptepame kremu. dedame antrąjį lakštą, pašlakstome, pertepame. trečią lakštą tik gerai sudrėkiname ir kremu netepame. paliekame pastingti šaldytuve.
paskiau – arba kitą dieną – likusį kremą išplakame ir juo aptepame šonus ir viršų. puošiame kaip tik norisi – aš barsčiau kepintais smulkintas lazdynų riešutai ir tos pačios (ir naujos, mat senosios nepakako dėl *kost* bėdų su konditeriniu maišeliu) šokoladinės masės guzikėliais.
* tiesa, taip paruoštas kremas man pasirodė kiek rūgštokas – hmmm, gal dėl vaškės ar grietinės, hm hm? – , todėl įdėjau šiek tiek gerai išplaktos grietinėlės. tada kremas labai nušviesėjo, tai papildomai įdėjau tirpinto šokolado. žodžiu, žaidžiau, kol išėjo toks kremas, kuriuo buvau labai patenkinta.
povandeninės srovės: rūta, žinok, visko galėjo būti.
receptą pamačiau pas Elžbietą ir iškart supratau, kad čia yra Tai, Ką Kepsiu Rūtai.
Kas čia per gražus backgroundas? :} jau kaip nom nom atrodo pyragas, gaila nėra prapjauto nuotraukos, aš šiąnakt sapnavau amerikietišką pyragą su kremu – sakiau tai ženklas, kad pagaminti reikia :))
background’ą tėtis namo partempė – jis mat smarkiai užsidegęs fotografija. tai paskolino ir man :)
tiesa, ir pati jo prapjauto nemačiau. bet, galvoju galvoju, dar gaminsiu kada – ir prapjautą įmesiu.
Julė, kokia Tu šaunuolė :)Tortas atrodo nuostabiai :) Dėl rūgštumo – tai tikrai nuo varškės ir grietinės. Tokiu atveju geriau maskarponę keisti į varškę, pertrintą su grietinėle. Tikiuosi, kad kartosi :)
ačiū užu pagyras. o iš kurgi aš tokį puikų receptą ir būčiau begavusi?. ,)
taip, taip ir numaniau – vis dėlto ir varškė, ir grietinė gan rūgštus produktai. anksčiau dėdavau grietinėlę, bet dabar kažkas susišvietė, ir.. na nieko, svarbu, kad galiausiai visas skonis išsilygino ir tapo toks, kad net mamai (p. “ne ne, šokoladiniai tortai neskanūs”) kremas patiko.
o visą tortą būtinai kartosiu – mat šeima jaučiasi nuskriausta, kad paragauti negavo.
Na tu šaunuolė! Labai patiko kremas! Dar nesu tokio darius. O lakštus, pvz., nesant laiko, galima ir nupirkti jau pagamintus, bet iš parduotuvės lakštai man ne labai patinka, nes per purūs, todėl dažniausia, pati kepu. Niam niam tortas!
džiaugiuosi, kad patiko!
jei neklystu, iškeptus lakštus galima šaldyti, tada visada po ranka būna – turint laiko, išsikepam, o neturint laiko ir norint tortų – ištraukiam.
Kiek čia porcijų gaunasi? Reikia man pagaminti didelį šventinį tortą pusei giminės :))) Numanau, kad proporcijas reikėtų gerokai padidinti :)) Pas mane 24cm formela :))) Gal kokių idėjų? ;)
18 cm tortą aš laikau 8 žmonėms po nediduką gabalėlį, 24 cm – na, gal 12. bet irgi nelabai mėgstantiems saldumynus. 24 cm normos yra pas Elžbietą.
o pusė giminės – tai kokis skaičius? jei didėlesnis, gal tiesiog.. mėgink iškepti du (tris? penkis?) vienodus torčiukus?