i’d do the same if we replayed the tape

Kovas 29th, 2009 Posted in antresoliai | 8 Comments »

1 s: Saulėtos dienos.             Mano pirštai permirko šviesoj. aš sėdėjau mokyklos suole ir rašiau laišką tb; priėjęs brolis

2 s:

thomas pasilenkė:

- agne, yra dar vienas kelias link dievo, bet tu turėsi dabar nustoti rašyti ir pasiklausyt manęs. pasakė jis prancūziškai.

neįtikėtina. tikrai atėjau į etikos pamoką vien dėl to, kad man patinka, kai vienuoliai kalba apie dievą vaikams, kuriems nuoširdžiai yra tas pac. man patinka stebėti, kaip thomas niekad nesutrinka, net kai di užmiega ant suolo padėjusi galvą. šviesiaplaukė ji. tačiau labiausiai mėgstu išvengti kalbėjimo su juo, nes jis mane trikdo kartais, o labiausiai – jaukia mano galvoj mintis. man tik kai vaikas buvau patiktdavo kalbėti su kitais, o dabar man visai nesinori, kad kas prievartautų iš manęs nuomones. jau buvau jam viską pasakiusi tikrai. kad netikiu dievu, o tik atsitiktinumais, leidusiais atsirasti žmogui; o kartais man nuoširdžiai net nerūpi, iš kur mes atsiradom, o tik nuo to ataskaitos taško mąstau, kad ‘mes čia, o kas iš to?’ ir tada kodėl jis man dabar sako, kad padės man atrasti kelią pas dievą, jei aš juk net nenoriu pas jį į svečius. tikrai sakau nepiktai – jis tiesiog velniškai stengėsi mane įtikinti, kad dievo man reikia.

Aš tikrai nustojau rašyti, bet kol jis kalbėjo apie meilę ir ,,jeigu tu ką nors myli, tai reiškia, kad tu radai to žmogaus pažeidžiamumą”,

3 s:

mane po truputį visą prarijo šviesa, plyštanti po plačius mokyklos langus ir aš atsimerkiau į thomas rimvydo žvilgsniu; mes stovėjom prie akropolio maximos ir valgėm bandeles, o rimvydas man pasakė, kad meilė neegzistuoja: tikrai tvirtu balsu ir taip įtikinamai, kad pats tuo tikėjo dar kokius 9 mėnesius, o po to

4 s:

brolis thomas man sako:

-ar būna taip, kad kažką labai mylite,

bet norite jį mylėti dar labiau?

..norėčiau dabar jam pasakyti ką nors stipraus ar net išrėkti, kad tikrai nėra nei dievo, nei meilės, bet man kažkas vis spigina į akis ir atsimerkusi sušunku:

5 s: - mantai, gal gali panešti mano kuprinę?

tikiuosi

iš tikrųjų vienas draugas man šiandien pasakė, kad žodžiai neturi prasmės:,,Baisiausia tai, kad žmonės net patys niekad nėra tikri dėl to, ką sako, o kiti priima jų žodžius už gryną pinigą.”


mayhem morisonas sumuštiniai pusryčiams pietums vakarienei

Kovas 24th, 2009 Posted in antresoliai, sumuštiniai | 15 Comments »

230320091107

šiandien aš buvau aplankyti jo – savo draugo m.morisono.

jis gyvena dideliame bute aukštom lubom, klotam prašmatniais tapetais, dengtam plokščiais televizoriais ir netikrų merginų paveikslais, iliuzijom apie saugų seksą, piešiniais ir eskizais. jo plaukai juodi, o vaikšto jis nuogas, nešioja rankose viskio butelį ir sako.

einam pirkti mineralinio,a.

o aš norėčiau niekur neiti dabar, su juo visą dieną sėdėti tame alkoholiu ir narkotikais dvokiančiam pritemdytame bute, būti šviesių plaukų ilgakojė mergina, kurios gyvenimas labiausiai pačiai jai atrodo amžinas ir maitinti jį iš savo rankų.

sumuštiniais.

juos valgiau tąryt pusryčiams ir pietums.tikrai ar verta juos aprašyti – nežinau. bet grikių su sūriu dėlei pasakysiu greit : trys riekelės duonos, vidurinėje išpjauta skylė;keptuvėje apkepti svogūnus su cinamonu ir kai jie dar neiškepę, įdėti duonos riekutę, supilti į ją kiaušinį, ant viršaus sudėti pakepusius svogūnus; druska; pipirai; apversti pakepti iš kitos pusės – iš esmės visas tas skanumas ir yra kuomet trynys ne iki galo iškepa ir pjaunant sumuštinį teeeeka – ant kitų dviejų riekučių tepti martyno parvežta vegan paštetą iš švedijos, dėti mėsos (būtinai!), salotų ir svarbiausia galop sudėti sūrio taip, kad jis apsilydytų kuomet tą karštą riekę iš keptuvės suvoži iš abiejų pusių.

pjauti ir valgyti.

negerti be saiko alkoholio.

nebijot tamsos ir nebijoti mirti.

230320091103

when the routine bites hard and ambitions are low

Kovas 20th, 2009 Posted in tešlos | 5 Comments »

žmonės man sakė.kalbėjau su jais.sakė

-agne,kaip tau tai pavyksta?

kitas draugas sako

-agne,kaip tu taip išmokai.niekaip nesuprantu, kaip kad nesuprasdavau, kaip super mario išmuša tuos grybukus iš plytų.

aš jiems pasakojau.sakiau, kad man taip tiesiog išeina, pastangų nereikalauja, o priešingai — nuramina.

ir kai aš grįžtu vėlai iš darbo, kuris man yra tapęs visišku jovalu (tikrai sakau – vakar net apsiverkiau tame švytėjimą primenančiame rūsyje-virtuvėje!), tai einu į savo garažą, kur stovi sidabruotas dviratis ir viryklė ir kepu.

sluoksniuotą mielinę tešlą, iš kurios ryt dirbsiu croissantus ir juos valgys mano mieli draugai, kurie pasirašė su manim pusryčiauti. dabar aš viską aprašysiu, kad jūs įsitikintumėt, kad šitų tešlos gaminių (mn juos vadina kebabais.why??) ruošyba nėra sunkus darbas, o tik ilgas malonus ritualas kaip pasaka iš tėčio lūpų prieš miegą. tėtis man skaito mantą.

visų pirma, būtų galima perskaityti, kaip gaminama sluoksniuota tešla. čia kaip pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

aš pvz nusipirkau 500g vilniaus margarino kepiniams, tai ruošiuosi jį ir sunaudoti. perspėju, kad šiaip ši tešla yra daug skanesnė su sviestu, bet tuomet prieš pradedant ją reikia sviestą atskirai išplakti iki vientisos masės, įberti kokią saują miltų ir permaišyti, o tik tada formuoti sviestinį stačiakampį gretasienį. taip yra dėl to, kad svieste daug drėgmės ir neva miltai ją sugeria.

taigi:

miltų 830 g

cukraus 160 g

mielių 42 g

druskos 8g

vienas kiaušinis vienas

pieno 5oo g

margarino 5oo g

dabar kol severija atvažiuos pas mane, aš einu į virtuvę sugalvoti, ką su kuo maišyti geriau.

dar neatsitraukusi nuo kompo sugalvojau, kad

1. pasiimsiu puodelį, įmušiu į jį kiaušinį, įdėsiu kelis šaukštus cukraus, visas mieles ir užpilsiu 30C pienu iki viršaus, likusį pieną pasidėsiu į šalį.jei naudojate gyvas mieles, leiskite puodeliui pastovėti 15 min ant stalo, jei instant mieles, galite toliau dirbti.

2.druską su miltais sumaišysiu ir supilsiu ten puodelio turinį.pamakalosiu, paminkysiu ir tada supilsiu likusį pieną. minkysiu tešlą. šita tešla tai nieko nebijo ir mėgsta oro burbuliukus, tai ją galima net į stalą trankyti ir visaip lankstyti ir ilgai minkyti. kartais galima perpjauti tešlą per pusę ir pažiūrėti, ar joje matosi mažyčių oro kišenių.nes turėtų matytis, jei gerai lankstai ir daužai,)

vis dėlto nusprendžiau pažiūrėti scrubs vieną seriją, kol severija atvažiuos…

aš ir julės vaikinas

aš ir julės vaikinas

severija jau atvažiavo, o aš net nespėjau pažėt nieko.be to, tešla irgi neužmaišyta.oj oj.

dabar jau maišau tešlą ir ji labai skysta ir minkau minkau, o miltai gumulais sušokę. čia labiausiai dėl to,kad receptas iš darbo, kur maišom viską po mašina, tai nereikia klampinti rankų į tai.

3.jau!viena the big bang theory severija ir aš suminkiau tą tešlą, padėjau į šaldytuvą atšalti pusvalandžiui, o margariną rankomis suformavau į stačiakampį ir įdėjau trumpam į kamerą šaldymo.

feliksas padarė beždžionių tiltą ir leido man nufotkinti

feliksas padarė beždžionių tiltą ir leido man nufotkinti

o dabar mes su severija geriam arbatą, valgom saldainius ir žiūrim gossip girl, nes laukiam, kol tešla sušals. čia real time tv įspūdį bandau sukurti. o išties tai netyčia paspaudžiau post it.

4.iškočiojom su severija tešlą jau (padarai kalnelį, įpjauni ‘x’ viršuje, išskleidi sparnelius) į keturias dalis, įdėjom į vidų margariną, užlankstėm tešlą, kad ji gerai paslėptų margariną, padaužėm buteliu, kad tešla šiek tiek susiplotų, o tada iškočiojom stačiakampį ir sulenkėm kaip knygą: du kraštus į vidurį ir tada per pusę. taip ateityje reiks į keturias dalis lenkti iš viso tris kartus, bet kol kas po šito pirmo karto padedam tešlą į šaldytuvą pašalti kokiom 40 minučių.  pagėrėm kavos, parūkėm, pakalbėjom apie mindaugą. beveik kaip pumpučio gyvenimas: PPP, tik labiau mergaitiškas,}

kotrynos bažnyčia kažkurią dieną prieš savaitę ar pan -- neįtikėtinas pavasaris!

kotrynos bažnyčia kažkurią dieną prieš savaitę ar pan -- neįtikėtinas pavasaris!

ir ta pati šventovė palei mindaugą.

tušas ir akvarelė, rodos.

tušas ir akvarelė, rodos.

o vat jule kodėl man neišcentruoja šito meno kūrinio,ką???

aš tau apie tokias problemas ir pasakoju, kai skambinu naktimis. kodėl manęs nesiklausai.

5.po to ištrauki tešlą, vėl kočioji stačiakampį, vėl lenki į keturias dalis, vėl į šaldytuvą. mes su severija (arba aš ją įsivaizduoju) žiūrim filmus ir aš jau einu trečią kartą sulankstyti tešlos ir vėl įdėti šaldytuvan,)

dabar belieka palaukti gerą pusvalandį ir išėmus tešlą kočioti plonai, pjaustyt trikampiais ir sukti mėnulius.

ištraukiau tešlą, perpjoviau pusiau: pusę ryt iškepsiu, pusę padėjau į šaldiklį juodai dienai.

labai noriu eiti miegoti.nufotkinsiu ryt, kas išeis iš tos tešlos.

naktiniai linkėjimai e.

6.jau atsikėliau, iškočiojau tešlą ir susukau croissants. palikau, kad pakiltų kiek įmanoma, kol ateis draugai pusryčių. po to tepsiu kiaušinio plakiniu su šaukšteliu pieno ir kepsiu kepsiu. kokioj 200 C temperatūroj, kol jie gražiai apskrus.

iškepėm!valgėm ir džiaugėmės, ievutė pasakojo apie smegenų vėžį.

croissants, omletas ir laužytas batonas.omletą tai kepė jurgis.

croissants, omletas ir laužytas batonas.omletą tai kepė jurgis.

severija - mergina, kuri turėjo būti mados infekcijos rūbininkė..

severija - mergina, kuri turėjo būti mados infekcijos rūbininkė..

 

we teached our hearts not to cry

Kovas 20th, 2009 Posted in keksiukai | 2 Comments »

viskas taip paprasta: kiekvieną pavasarį kažką išsigalvoju; tada taip smagu būna, kad nors kvatokis, už pilvo susiėmęs, ir neleisk nurimti aplinkiniams iš ausų išlekiančiomis bitelėmis (ak kaip jos dūzgia ak kaip jos dūzgia ramybės neduoda). labai paprasta: pavasariais atrodo, kad nebereik griaudentis ir Laukti, nes va, va, ties pirštų galais jau. – kaupiasi.
išsigalvoti žmones, arba išsigalvoti miestus, kuriuos galima įsimylėti. nes miestai prie vandenynų, miestai tarp upių, miestai, kur nebūna šalta ir šiaip, žinote — išankstinis pozityvus nusistatymas dar niekam nepakenkė. o žmonės? žmonės šiaip.

citrinų – aguonų keksiukai
1 st paprastų miltų
3/4 st rupių kvietinių miltų
1/4 – 1/3 st cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
geras žiupsnis druskos
1/3 st aliejaus (ne alyvuogių; kokio nors švelnaus skonio)
3/4 st sojos pieno
180 g sojos jogurto (įpyliau tiesiog daugiau s. pieno ir šliūkštelėjau obuolių acto; tačiau regėjau, kad parduotuvėse esama ir paprasto (t.y., ne braškinio ar šaltalankinio) s. jogurto)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 citrinų smulkiai tarkuotos žievelės
1-2 v.š. aguonų

orkaitę įkaitiname iki 200oC. keksiukų formą išklojame popierėliais arba patepame aliejumi.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, cukrų, druską. kitame inde sumaišome aliejų, pieną, jogurtą (arba pieną bei actą) ir vanilę; suberiame citrinos žievelę, aguonas. sumaišome sausus bei drėgnus ingriedientus.

paskirstome tešlą tarp formelių (man išėjo 11 keksiukų) ir kepame 20-25 minutes (patikriname mediniu pagaliuku).
skaniausia šilti; keksiukai vos vos saldūs (jei dedame 1/4 st cukraus), todėl galima juos papuošti paprastu glajumi (cukraus pudra + citrinos sultys) ar tiesiog apibarstyti cukraus pudra.

recepto idėja iš vegan with a vengeance, o aš jį kiek perstačiau.

we have lost our way so many times

Kovas 14th, 2009 Posted in pyragai | 15 Comments »

buvau pamiršusi tiek dalykų: kokia žalia atrodo pernykštė žolė iš-po-sniego ir kaip minant saulė kaitina blauzdas, ir kaip vis dėlto įmanoma užvažiuoti į šeškinės kalvas, kada rengiesi jau ne žieminį paltą, o tik tą — semi-žieminį; ir bagdonienės fakultatyvus prisiminiau, ir tuos begalę kartų, kai berniukai mums dovanodavo rožes (visas pasaulio; nes moterys – kaip gėles, sakydavo) – o dabar nebedovanoja. ai, gražios tos dienos būdavo. ir dabar neblogos.

pi-diena, o aš turiu py-rago. ir gilių kavos, gilių kavos!!

šokoladinis tartas
trapiai tešlai (pakaks porai 20cm skersmens tartų)
282 g sviesto
180 g cukraus pudros
112 g kiaušinių
450 g miltų

įdarui (vienam tartui; aš dariau 24 cm skersmens, ir šitiek įdaro pakako)
175 g vandens
cukraus (sakyčiau, pagal skonį – aš dedu apie 50 gramų)
140 g šokolado (juodo. arba pieniško. arba maišyto.)
100 g kiaušinių
100 g sviesto

tešlai sviestą sutriname su cukraus pudra ir miltais, kol gauname trupinėlius. sudedame kiaušinius, užminkome tešlą (juo greičiau, juo geriau) ir padedame šaldytuvan pašalti kokią valandą. galima įkišti šaldiklin ir ten laikyti porą savaičių ar net kokį mėnesį.
tarto formą išklojame tešla (kokių 3 mm storio), gerai subadome šakute, įklojame folijos ir prislegiame svareliais (pupelėmis ar akmenėliais). kepame 180oC, kol pabąla-pagelsta. aš po kokių 15 minučių nuimu foliją ir pakepu dar 5 minutes.
kol dugnas kepa, pasiruošiame įdarą: užverdame vandenį, įmaišome cukrų ir supilame sukapotą šokoladą. gerai išmaišome, įmaišome sviestą ir galiausiai – kai masė jau bus vos pravėsusi – kiaušinius. supilame į tarto formą ir kepame 170oC kokių 10-15 min – kol viduriukas nebedaug tejudės.

valgome gerai atvėsusį ar, veikiau. atšalusį.

receptą gavome pernai rūdiškėse vykusiuose tartų gaminimo kursuose.