mergaitės, apšnekėtoji knyga – tai 8 dešimtmečio pabaigos (jei neklystu) “mokymo priemonė profesinėms prekybos-kulinarijos mokykloms”. prasidedanti žodžiais “visuomeninis maitinimas Tarybų Sąjungoje virto stambia liaudies ūkio šaka” ir mininti keletą suvažiavimų.
labai labai norėjau, o po to kažkaip taip susidėliojo viskas, kad su Elžbietos pagalba ir nusigavau ją :} puiki, mat man patinka tie tikri seni kepiniai, kurių, tiesa, skonio nė nežinau ar sunkiai bepamenu (užtat tėvai dažnai nostalgiškai pamurma “o..biskvitas šokolade.. o.. “jaunystė”) – grietinieičiai, naminės bandelės, “jaunystė”, “naujienėlė” ir dar bala žino kas.
pirmą dieną, kai jin mano rankose atsidūrė, teko valandžiukę pralaukti kirpėjos,- tai varčiau varčiau, skaičiau ir gerėjausi, kokia ji nuostabi. akys raibo.

vai vai, kone reklama čia — tik, deja, įsigyti šios knygos niekur nemačiau, nors kartais ir pasiknisu senų knygų taškuose.

Iš pradžių pagalvojau, kad čia “Opera”, bet po 0.5 sec supratau – nė velnio :)) labai skaniai atrodo, šokoladas, obuoliai, turėtų būti puikoka.

Ai, kalbant apie knygas, aš tuiu tokią seną seną irgi “tarybinę” “Kepiniai” knygą, kurioje dar yra mano vaikystės paišalų :)) tai ten daugumoje receptų obuolių arba abrikosų tyrę naudoja :))

Monkey, kai kepama kokie 20 kg sausainėlių, skaičiai, manau, tampa normalesni. tiesa, tiesa – marmelado tikrai neskaičiavau, dėjau, kiek dėjosi. :}

Vilma, ak ak, kaip apmaudu, kad taviškis toks. na, jei nenori sušlamšti visų vienu prisėdimu — gali mėginti iš pusės normos ar dalį jų užšaldyti. mat sausainėliai.. nuostabūs. verti grieko :}