like the 80s never happened

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada – žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.

biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai – kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba — jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos – vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.

receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

Posted on Penktadienis, Vasaris 13th, 2009 at 12:35. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.

15 Responses to “like the 80s never happened”

  1. Egle rašo:

    Ką veiki ant baltupių kalno? :D
    Man tai jis univero laikus primena, kai gyvenom tam paskutiniam barake, nuo kurio stogo, beveik visas vilnius kaip ant delno.

    o šituos pyragėlius tarybiniuose kabakuose parduodavo. prisimenu labiausiai mėgau “medutį”, o šitas buvo antras pagal gerumą. Ir dabar mačiau pardavinėja kažkur dar.
    the best part – gražiai nukrapštyti šokoladą nuo viršaus nesulaužius ir nulaižyti uogienę po juo :D

  2. rusvaplaukė rašo:

    baltupiuose gyvena tokia mergaitė, pas kurią nakvojau šiąnakt praeitąnakt, ir anksčiau kartais nakvodavau.

    šiomis dienomis, ar veikiau – šią vasarą, pirkau biskvitą šokolade, “elguvos” gamintą, – nuostabus, toks tikrinis skonis. ir mama taip sako – na, tik kad anais laikais sausesnis būdavo. o tada rudenį gavau Nuostabiausią Knygą, ir, pusmečiui prabėgus, pasiryžau išbandyt.

    bet čia geresni nei pirktiniai. mat kai valgai, jie tokie šviežut šviežutėliai, kad, na, tirrrrpsta burnoj. visiškai.

    o “medutis” irgi kada nors savo eilės sulauks. gaminti gaminau, bet nerašiau dar nėsyk apie jį.

  3. Elžbieta rašo:

    OOOOOO!!!!!! Kokie sausainėliai!!!!!! Kaip padvelkė “tais laikais” kai žolė buvo žalesnė, kai vanduo šlapesnis… :) O dar drįstu pasmalsauti :D o kaip tu gavai šią knygą? :)

  4. Elžbieta rašo:

    Dar kartelį pažiūrėjau. Labai teisingi sausainėliai išėjo :)

  5. Monkey rašo:

    a man patiko recepturoj 300 ir septyni gramai marmelado ir 80 du gramai sokolado :))
    neatsisakyciau dabar tokio pyragelio. mmmm…

  6. Vilma rašo:

    Super! Man tokie biskvitukai labai patinka. Visada naiviai galvojau, kad ten tik biskvitas – be sviesto, o pasirodo jie ne tokie nekalti kaip atrodo… ;) Bet skanūs turėtų būti be proto. Žiauru, bet geriau jų nedarysiu, nes maniškis garantuotai nevalgys, o mane sąžinė užgrauš viską sudorojus… :/

  7. Elžbieta rašo:

    rusvaplaukė, žinau, iš kur Tu knygą turi!!!!!!!!!!! Teisingai atspėjau?? :D

  8. rusvaplaukė rašo:

    Elžbieta, taip taip, tikriausiai teisingai :))))

    Monkey, kai kepama kokie 20 kg sausainėlių, skaičiai, manau, tampa normalesni. tiesa, tiesa – marmelado tikrai neskaičiavau, dėjau, kiek dėjosi. :}

    Vilma, ak ak, kaip apmaudu, kad taviškis toks. na, jei nenori sušlamšti visų vienu prisėdimu — gali mėginti iš pusės normos ar dalį jų užšaldyti. mat sausainėliai.. nuostabūs. verti grieko :}

  9. rusvaplaukė rašo:

    beje, Elžbieta,- vis norėdavau paminėti, bet pamiršdavau: tai nuostabių nuostabiausia knyga, viena iš mano Pačių Pačiausių. ač’. :)

  10. Vilma rašo:

    Ei, mergiotės, gyvenkime draugiškai – davai ne paslapčiom apie tą knygą? :)

  11. Bri rašo:

    Kokią knygą? Kas čia darosi? :)

    Iš pradžių pagalvojau, kad čia “Opera”, bet po 0.5 sec supratau – nė velnio :)) labai skaniai atrodo, šokoladas, obuoliai, turėtų būti puikoka.

    Ai, kalbant apie knygas, aš tuiu tokią seną seną irgi “tarybinę” “Kepiniai” knygą, kurioje dar yra mano vaikystės paišalų :)) tai ten daugumoje receptų obuolių arba abrikosų tyrę naudoja :))

  12. rusvaplaukė rašo:

    Bri, aš mėgstu senesnes knygas. tiesa, retai iš jų tegaminu – vis dėlto spalvotos dailios nuotraukos iš naujų knygų labiau traukia nei potemė mazurkos (pyragų rūšis), tačiau pavartyti žavu – “kepinius” turi viena draugė, labai smagu pažiūrėti, ir apskritai man patinka jos išdėstymas.
    o obuolių tyrės, kokia man patiktų, neradau, tai verduosi namie. :} sueina visokiems tokiems – trapioms juostelėms, “draugystei” ar biskvitukams.

    mergaitės, apšnekėtoji knyga – tai 8 dešimtmečio pabaigos (jei neklystu) “mokymo priemonė profesinėms prekybos-kulinarijos mokykloms”. prasidedanti žodžiais “visuomeninis maitinimas Tarybų Sąjungoje virto stambia liaudies ūkio šaka” ir mininti keletą suvažiavimų.
    labai labai norėjau, o po to kažkaip taip susidėliojo viskas, kad su Elžbietos pagalba ir nusigavau ją :} puiki, mat man patinka tie tikri seni kepiniai, kurių, tiesa, skonio nė nežinau ar sunkiai bepamenu (užtat tėvai dažnai nostalgiškai pamurma “o..biskvitas šokolade.. o.. “jaunystė”) – grietinieičiai, naminės bandelės, “jaunystė”, “naujienėlė” ir dar bala žino kas.
    pirmą dieną, kai jin mano rankose atsidūrė, teko valandžiukę pralaukti kirpėjos,- tai varčiau varčiau, skaičiau ir gerėjausi, kokia ji nuostabi. akys raibo.

    vai vai, kone reklama čia — tik, deja, įsigyti šios knygos niekur nemačiau, nors kartais ir pasiknisu senų knygų taškuose.

  13. Bri rašo:

    Mazūūūūūrkos, taip taip taip! Žinau, tokį pyragą mano mama kepdavo skardoje su riešutais razinom, močiutei labai patikdavo, o aš nesupratau kuo jie tokie ypatingi, man skaniau buvo visokios voveraitės, grybukai, čirviniai blynai ar vafliai… Ech, nostalgija… :)

  14. Bri rašo:

    P.S. Jeigu pasakei, kad gamini vien iš senesnių knygų, man pametei idėją – gali pradėt rašyti šitą blogą retro stiliumi. T.y. pradedant tinklaraščio dizainu, mažomis detalėmis ir baigaint fotografijomis ir receptais, kurti tokį senovišką stilių, manau būtų kažkas originalaus food blog Lietuvos interneto platybėse :) tik gal labiau įpareigotų…

  15. rusvaplaukė rašo:

    Bri, dėkui už idėją :} na, dabar visokie kokie reikaliukai planavimai po tinklaraščio dangčiu virduliuoja, tai pamatysim, į ką tatai išvirs.
    o dėl senesnių knygų — na, aš ne tik iš jų gaminu, bet tokie kepiniai man ypač patinka. ir įdomu, ir.. “tikra”. ir tėvai džiūgauja.
    oi oi. grybuuuuukai! kaip pasiilgau :D tik tas formavimas po vieną kotelį, po vieną kepurę.. uf. mat mes su močiute kepdavom ne specialioj keptuvėm, o pačios lipdydavom. mm.}

Leave a Reply