toothpaste kisses

Vasaris 27th, 2009 Posted in pyragai, tortai | 17 Comments »

nakčia grįžti palei kalvarijų gatvę, kai nedirba načnykai, regisi daug saugiau. “daug saugiau, daug saugiau,”- galvojau, tačiau vis dėlto nuo baltupių ligi kunigo broniaus nustraksėjau per pusvalandį, nuolat žvilgčiodama per kairį petį.

prikimštomis – ne vatos, ausinyčių – ausimis nebegirdėjau savo nykių galvojimų nykiom naktim. tiesą sakant, negirdėjau ir tų ausinyčių, pernelyg apie nykius galvojimus galvodama.

dviračių takelis iškart už norfos buvo užlietas, todėl šiandieną gydausi medum. ir pyragais.

moliūginis sūrio pyragas
pagrindas
1 1/2 st maltų sausainių “gaidelis”
1/3 st ištirpinto sviesto

Įdaras
500 g grietinėlės sūrio
1 st moliūgų piurė (gaminau maždaug taip)
1/3 st cukraus
1 a.š. cinamono
1/4 a..š. malto muskato
2 kiaušiniai (kambario temperatūros)

pagrindui
sumaišyti trupinius su tirpintu sviestu. suberti į 20cm formos dugną ir gerai prispausti. kepti 170oC temperatūroje 5-8 minutes.

įdarui
sūrį gerai gerai išplakame su cukrumi. sudedame moliūgus ir prieskonius. gerai išmaišome. po viena lėtai maišydami sukuliame kiaušinius – svarbu nepermaišyti, kad pyragas kepdamas nesutrūkinėtų.

kaip kepti
formą iš išorės apvyniojame folija – darome tai kuo kruopščiau, kad vanduo [atseit] neprasisunktų į formą. supilame įdarą. pyrago formą dedame į kokį didesnį indą – aš naudoju kvadratinę skardą. pašauname į iki 160oC įkaitintą (ar atvėsintą – priklauso nuo požiūrio) orkaitę ir į išorinį indą pripilame verdančio vandens – jo turi būti tiek, kad pyrago formą apsemtų iki vidurio.
kepame 40-50 minučių, gal kiek daugiau – priklauso nuo orkaitės. krestelto pyrago vidurys turi šiek tiek drebėti. jei viršus ima labai ruduoti, uždengiame folija.
pyragą išimame iš vandens vonelės, peiliu perbėgame aplink jo kraštą – kad atliptų nuo formos ir vėsdamas nesutrūkinėtų. laikome šaltai bent 6 valandas.

receptą suradau per supermamas. originalus receptas čia.

when you ate i saw your eyelashes

Vasaris 24th, 2009 Posted in antresoliai, meduoliai, pyragai | 17 Comments »

vaikystėje man patikdavo žiūrėti Tour de France ir galvoti, kaip smagu būtų

sėsti ir minti minti minti.

tiesa, tada dar nemokėjau važiuoti dviračiu – mat išmokau tik kokių dvylikos, o gal ir vėliau. tuo metu nebežiūrėjau eurosport’o.
dabar mano meilė dviračiams neatgimsta, kol šalta, o reikia vežiotis dvi dideles rankines, pilnas knygų ar, veikiau, konspektų. nes šį semestrą pasižadėjau vaikščioti į visas paskaitas ar bent daugiau nei tą keturiasdešimtį praėjusio semestro procentų, kol kas, ačiū, laikausi beveik puikiai. after all, mes turime maldeikienę ir bloznelį ir pipinytę ir visokio kitokio gėrio. todėl rytais pro troleibusų langus tik [mintimis] mosuoju žmonėms su žibintais prie vairo.

kitos naujienos universitete: kiekvieną antradienį ir kas antrą trečiadienį vis giliau suprantame, kokia įdomi šalis yra lietuva. mokomės dar dviejų programavimo kalbų. su monika valgykloje praleidžiame statistiškai reikšmingai daugiau laiko nei auditorijose, kadangi mifas be maisto – kaip konclageris be.. kaip konclageris. tikimybių dėstytojas pasakoja pokštus apie vyrus, kurie klauso moterų. tada merginos kvatoja, vaikinai ne. žavimės antrąja grupe, nes jie nė neapsidairę neria į džiungles bei atveria pandoros skrynias, kai netaisyklingai deda lygybės ženklus ar rašo dvigubą-vė. dar jie įgyvendina socializmą ir turi žmonių, norinčių pakeisti pasaulį ir dar – kad niekas nebalsuotų už populistus.

svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose,- sakė dėdė džeromas. [prasukdavau tą juostelės vietą, kur pasakodavo apie burtininkę gingemą ir aguonų laukus]

morkų plokštainis
600 g morkų
300 g cukraus (beje, pakaktų ir dar mažiau)
3 kiaušiniai
200 g sviesto arba aliejaus
2 a.š. kepimo miltelių
1 1/2 a. š. cinamono ir šiaip visokių meduolinių prieskonių:}
miltų, kad tešla būtų tokio tirštumo kaip bulviniams blynams

morkas sutarkuojame ir suberiame pusę cukraus, palaukiame, pamaišome, kol jis ištirps. supilame ištirpintą sveistą arba aliejų, prieskonius, miltus, kepimo miltelius ir su likusiu cukrumi iki baltumo išplaktus kiaušinius. gerai gerai išmaišome ir kepame 40 min. kokių 180 laipsnių orkaitėje. tikriname, ar iškepė, mediniu pagaliuku. tiesa, pyragas ir atšalęs būna labai labai LABAI drėgnas – man tai begal’ patinka – tad gali dar šiek tiek atrodyti, jog jis žalokas – tačiau lai neapgauna mūsų tokie melai (taip liudija mano liūdna patirtis, kai pirmąjį varškės pyragą kepiau *kost* ketvertą valandų, mat prie dugno jis vis atrodė drėgnas)!
atšalęs pyragas dar gardesnis. o būna jis toks šlapias šlapias, prieskoningas, kvepiantis ir saldus it meduolis. be to, su daržovėmis.
mums patinka daržovės.

receptu gražiai paprašyta pasidalino Nolita iš foodday.

name game

Vasaris 23rd, 2009 Posted in antresoliai | 7 Comments »

kažkas seno, kažkas artimo.radau kompe šiąnakt.

aš myliu tave kaip kaži kokį avižinį sausainį, po šaltenio delnu rastą, žieminio palto kišenėje likusį,-sužievėjusį, sutrūkusia oda, apgraužtą vabzdžių ir nuostabų it elenos melsvai smulkios kojos. ištraukiu tave su visu tavo akademiniu žavesiu į naują gyvenimą ir tu nesišypsai, tik rusvą galvą palenki man prie peties. ir aš tavęs kandu.

aš myliu tave kaip neramų veltų siūlų kamuoliuką, kuris, nuo [pjede]stalo paspirtas, įsižeidžia ir išeina, tylomis duris neuždaręs palieka – te peršalu aš perpūsta skandinaviškų vėjų. ir myliu tave kaip kainas mylėjo abelį – esi tu mano didelė ambicija.

aš myliu tave kaip kreminės spalvos beprotybę melsvam kambaryje. ir myliu tave taip tik viena aš – ir jau verčiau jus nuo titlo vandenin įstumsiu (kaip kad pavasarį praeitą įstūmiau ofeliją), nei leisiu kam kitam jūsų plaukus šukuoti.

aš myliu tave kaip rūke pasiglydusią atsainumo idėją: nieks nesvarbu jai ir nieks jos neliečia. visus ji išduoda, nes visų išduota būti bijosi. it kalėjime jauties uždaryta tu : čia Danija ribų nenurodo – aplink vien laisvės varžytojai ir tuos pačius tu ranka numoji.

Toks esi tu, mano mylimas. Mano vienintelis.

labai gražu yra mylėti žmones. karts nuo karto tai darau atidžiai.

15022009869

where has all the good gone

Vasaris 21st, 2009 Posted in antresoliai, tešlos | 10 Comments »

mes miegame mano lovoje ir keliamės labai vėlai;pusryčiams valgome tortą.

yra labai daug mergaičių, kurias aš įsimyliu 10 autobuse ir all those beautiful boys, kuriuos myliu dėl jų gražių dviračių.

man patinka protingi mano draugai. su jais galiu juoktis ir giliai širdyje manyti, kad jie mane myli už tai, kokia aš juokinga. it’s my face.or my glasses.

mano draugai yra didžiausi išdavikai pasauly, bet tikrus draugus aš vis tiek myliu už tai, kad galių į jų šūdus žiūrėti pro pirštus. pirštas – povilas – pirštas – šypsosi – pirštas – geros širdies – pirštas – vaitukaitis.

aš visą laiką gerokai perdedu.

aš noriu tau iškepti cheesecake ir padėti prie durų, kad valgant jį tave užgraužtų sąžinė dėl to, kad vengi manęs gatvėse ir man nepaskambini.

aš mėgstu glostyti savo savimeilę.

sluoksniuota tešla

miltai 1,oo kg

vanduo o,5ookg

druska o,o20 kg

margarino sluoksniavimui o,5oo kg

2kg tešlos.

  1. iš miltų, vandens ir druskos užmaišoma tešla:druska patirpdome vandenyje ir jungiam su miltais;suminkome ir suformuojame kalnelį/rutulį,paliekame tešlą pakvėpuoti grynu oru 20 min.
  2. tuo metu suminkštinamas margarinas (galima padaužyt ar pakočiot ,}), iš jo padaromas kokio 1-2 cm storio STAČIAKampis.
  3. tešla iškočiojama taip:

tešlos kalnelis įpjaunamas

gyva versija

atlenkiami jo sparneliai

atlenkiami sparneliai,)

tada tie sparneliai kočiojami taip,kad iš jų susidraytų kvadratėliai, keturiskart plonesni nei tešlos centras

rotate

tada ant viršaus dedame margariną ir jį paslėpiame užlankstydami tešlos šonus

sviestas

cache

voila.turim savo tešloje paslėptą margariną ir pradedame kočioti tešlą taip, kad susidarytų kuo taisyklingesnis stačiakampis. svarbu kočiojant nespausti tešlos, kočioti palengva vis ploninant ją, nes kitaip margarinas bus ne tarp sluoksnių, o tiesiog įsispaus į tešlą. dėl tos pačios priežasties nereikia tešlos iškočioti per plonai: kad būtų ji storio kaip geras centimetras.tada lenkiami tokį savo stačiakampį į tris dalis ir dedame prieš save taip, kad viršutinio sluoksnio laisvasis kraštas būtų dešinėje. dabar vėl kočiojame stačiakampį ir vėl jį lenkiame į tris dalis.tešlą įvynioję į kokią plastmasę, dedame ją į šaldytuvą geram psuvalandžiui.

ištraukiame ir vėl kočiojame ir vėl lenkiame. tada vėl kočiojame ir vėl lenkiame į tris dalis. dedame į šaldytuvą. laukiame mažiausiai pusvalandį ar net pernakt, jei sluoksniuotus gaminius kepsit, tarkim, ryt.

dabar jau antrą kartą tešlą ištraukiame iš šaldytuvo ir vėl kartojam du kartus : iškočiojam ir lenkiam į tris dalis. vėl įmetam į šaldytuvą.

esmė: kaip supratote, tokia tešla sluoksniuojama šešis kartus, kaskart lenkiant ją į tris dalis. kas du sluoksniavimus jį palaikoma šaldytuve mažiausiai pusvalandį. tai yra viskas, ką reikia žinoti.

ir jau trečią kartą ištraukus tešlą, ją galima kočioti į reikiamus lakštus ir formuoti gaminius.

apie sluoksniuotos tešlos gaminius sužinosite vėliau.sekite spaudą.man metas miegoti.

xoxo,kaip sako jurGis.

241120082601

the dreams in which i’m dying are the best i’ve ever had

Vasaris 19th, 2009 Posted in sausainiai | 14 Comments »

mano naktys paklydo kažkur tarp east london is a vampire,
it sucks the joy right out of me
ir well it’s been a long time, long time now
since I’ve seen you smile
. todėl basom pėdom matuoju žalgirio gatvės triukšmus, o sugniaužtas kumščiukais – laukinį oro ilgesį.

nėr pralaimėjusių, nėr.

prancūzų patiekalų savaitei nuotraukų aplanke sukrapščiau dar vieną skanumyną su daugiau nei įprasta kirčio ženklų. birūs – smėliniai – ir tirpstantys burnoje. švelniai kvepiantys sviestu ir vakarais stogo terasoje. ne veltui — prancūzų mėgstamiausi.

sablés

240g sviesto
1/2 st. cukraus
1/4 st. cukraus pudros
1/2 a.š. druskos
2 dideli kiaušinio tryniai
2 st. miltų

papuošimui
1 kiaušinio trynys
cukraus

plakikliu triname sviestą, kol tampa vientisas ir dailus. suberiame cukrus ir druską, plakame dar minutę, kol masė išsilygina, TAČIAU netampa puri. įplakame kiaušinių trynius.
smagioji dalis: supilame į dubenį miltus ir penketą kartų “papulsuojame” po keletą sekundžių. dubenį geriausia uždengti rankšluosčiu, nes kitaip, kitaip visas kambarys skendės miltuose. dabar žvilgtėrime po rankšluosčiu: jei ant dugno likę daug miltų, papulsuojame dar porąsyk. jei ne, nuimame rankšluostį ir lėtai pamaišome – lopetėle ar maišytuvu – apie 30 sekundžių, kol miltai pradingsta tešloje, o ši atrodo vientisai drėgna. Svarbu: negalima permaišyti tešlos, patartina ją liesti kaip įmanoma mažiau. galutinė tešla neatrodo graži ir sulipusi į vieną lygų gumulą – ji lieka tokia it plastelinas.
tešlą išverčiame ant lygaus paviršiaus ir padaliname pusiau. įvyniojame į maistinę plėvelę, formuodami maždaug 22 centimetrų ilgio cilindrėlį, ir šaldome bent dvi valandas – ne ne, jokiu būdu negalima praleisti šito žingsnio!! šaldytuve tašlą galima laikyti 3 dienas, o užšaldžius – porą mėnesių.
įkaitiname orkaitę iki 180oC. įklojame popieriumi.
iš šaldytuvo ar šaldiklio ištraukiame ritinėlius, juos aptepame išmaišytu kiaušinio tryniu ir apvoliojame rupiame cukruje. supjaustome 0,7-1 cm skridinėliais.
išdėliojame ant skardos ir kepame, kol aplink kraščiukus ims vos vos ruduoti – paviršius vis dar turi būti šviesus! Pasak recepto, tai turėtų trukti kokias 17-20 minučių, tačiau maniškiai buvo iškepę ir po dešimties. tad reikia pasižiūrėti pagal savo orkaitę,
sausainius atvėsiname. kad ir kaip kvepėtų švieži sviestiniai sausainėliai — vertėtų palaukti, kol jie atšąla.

Iš: Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.