atomic
Gruodis 27, 2008 parašėman patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus – užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.
man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.
naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid‘ą, šiąnakt – monogram‘ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?
nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.
* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą – užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.
kūčiukai
500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus
2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje (ne visame šimte gramų) cukraus išleistas mieles ir pašildytą (ne karštą! kokių 40-45 oC, mat aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroj mielės pasimiršta) vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai – į orėkaitę ar po radatoriumi – kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname – sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais – bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.
Kūčių vakarą buvau nuodėminga: valgiau tik skrylius su maltų aguonų padažu ir kūčiukus su aguonų pienu.. Ką gi, matyt, ateinantys bus liesi, bet SKANŪS ;)
Tik jų ir laukiu visus metus.. Verta.
Tavieji kūčiukai atrodo tobuliausi, kuriuos mačiau šiemet blog’uose. Tokie tikri tikri.
Mes tenkinomės pirktiniais. Beje, visuomet perkam tik RIMI, patys traškiausi ;)
Aš kepiau kūčiukus pagal tą patį receptą – pirmą kartą gyvenime. :-) Man labai patiko, nes gavosi tokie tikri, nesaldūs. Pirktiniai man įtartinai primena barankas… ;-)
ačiū, ačiū už komplEmentus, Egle.
papasakoki daugiau apie maltų aguonų padažą – esu begalinė aguonų manjakė, nors su jom ir nedažnai tegaminu.
Vilma, BŪTENT! tie pirktiniai, kaip pamenu, mažos suvoliotos barankos. o gal, sakau, juos iš barankų skylių daro, m?
beje, Vilma, sveikinu irgi namuose ėmus kūčiukus kept. atsimenu, prieš pirmąsyk mėginant tai atrodė Taip Taip Sunku, Beveik Neįmanoma.
Ačiū ačiū! Anksčiau nekepiau, nes barake per daug rizikinga tokius dalykus daryti – kol suvaikščiosi puodus išplaut, gali ir neberast… :-p Ne kartą teko smalsuolius nuo orkaitės baidyt, kai pyragų kvapai pasklisdavo. :-) O dabar, kai studentavimo laikai baigėsi, turiu normalią orkaitę ir virtuvę, žymiai daugiau galimybių “burti” virtuvėje atsirado. ;-)
Artėjančių Kalėdų proga kartu su mielėm kyla ir klausimai :)
1. “..išlaistas mieles..” – ką reikia daryt kad jos išsileistų?
2. Jeigu tešlą kildinti orkaitėje – kokios maždaug temperatūros reikėtų? Apie 60 laipsnių?
3. Kiek maždaug gali trukti tešlos padvigubėjimas?? Valandą? Pusdienį?
4. Kiek dar reikia kildinti tešlą prieš ją voliojant ir pjaustant? Bent maždaug?
Klausimai tokie gal ir negudrūs, bet kad pirmą kartą su mieline tešlą tenka susidurt :))
Ačiū!
oi, pirmas kartas su mieline tešla viada baisiausias – o jei neiškils? o jei ką? bet nieko baisaus tos mielės, prisižiūri alton brown’o, kur jas demistifikuoja – iš tiesų tai čia maži riaugėjantys padarėliai, ir viskas :D – ir ramiau.
o dabar prie atsakymų:
1. mieles (jei naudojamos šviežios) ištriname su cukrumi. kai trinsi mieles, suprasi, kodėl taip vadinasi – jos ima skystėti!
dar. regisi, recete neparašiau – pašildytas vanduo – maždaug kūno temperatūros, gal 40 laipsnių – ne karštas!
2. aš darau taip: įjungiu orkaitę smarkiai kaisti (na, kad ir kokie 200 laipsnių) ir po 5 minučių išjungiu. daug ten ir neįkaista. jei laikyčiau visada orkaitėje, tai taip — kokių 50 laipsnių. nepamirški uždengti skepetaite, kad neapdžiūtų ir ramiau ilsėtųs.
3. arčiau link valandos-dviejų. jei orkaitėje ar ant kakalio, tai ir dar trumpiau – gal 45 min? jei planuoji laiką, primesk dvi valandas.
4. antrąsyk kildau apie valandą.
tikiuosi, viskas aiškiau ir mažiau baugu :)
Ačiū! Einu vykdyt. Ryt parašysiu kaip sekėsi :))
O filmukas – baisiai juokingas. Kikenau bežiūrėdama :)))
žinoki, alton brown’as visą didelę laidą trylikos (kol kas!) sezonų turi, labai smagi.
ir lauksiu rezultatų.
Jes jes jes!! Great success! :)))
Nors aš matyt su ta tešla ne iki galo viską teisingai atlikau – kol buvo šiltai, tai kilo kaip išprotėjus, bet kepdama jau beveik nepadidėjo. O gal taip ir turi būt?
Bet skonis puikus ir traškūs traškutėliai… Niam! :)
kepdami man gal truputėlį padidėja, bet neišsipučia it kokios bandutės. na kaip kurie. o gal visą savo pučiančiąją galią išnaudojo kildama tešla :)?
super super, džiugu girdėti, kad pavyko!!
Šakės, kaip pamėgau šitą blogą :))) Ačiū, rusvaplauke už šimtą melejonų puikiausių receptų ir subtilų jumorą :) Laukiu dabar, kada tešla antrą kartelį pakils ir eisiu formuoti kūčiukų :) Reikia pasitreniruoti prieš Kūčias :DDD Atrodo, viskas turėtų pavykti :) Ne tokios ir baisios tos mielės :)
:)
mmm, smagu girdėti, kad tinklaraštis patinka :)
smagių kūčiukų! o prieš kūčias ar dar sykelį kepsi, ar šituos pačius ketini išlaikyt?
Žadam prieš Kūčias naujų išsikepti. Žinau, kad mielinė tešla tik tą pačią dieną skani :) Šitą tešlą visada naudosiu kūčiukams (ir ne tik) kepti. Labai puikiai pavyko, tokie traškūs gavosi :) Niammm :) Gaila, nebėra jau :))
mūsiškiai irgi ant akių dingsta.
manau, tą pačią dieną svarbiausia valgyti tuos mielinius kepinius, kurie turėtų būti minkštučiai – bandutes, pynutes ir panašius gardumynus. o kūčiukai juk traškūs, tai ir antrą-trečią dieną neblogi, jei nesudrėksta. :)