lust for life
Gruodis 4, 2008 parašėpakeliui į universitetą kebabinės kvepia gražiausiom dienom stokholme.
kai per savaitę matanalizė-matanalizė-dsa-matanalizė užgraužia tiek, jog net dantenas peršti, nebegali kitaip funkcionuoti – tik kepti pyragą “iš dviejų tešlų ir penkių pertepimų”, nes tai trunka ilgai, nes tai meditacija, trijų metrų ilgio.
kepėjai be stabdžių tarė: lapkritį kepame Prekmursko Gibanica, ir aš negalėjau atsistebėti slovėnų žemės derlingumu.
prekmursko gibanica
trapiai tešlai
200 g miltų
100 g sviesto
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
jeigu reikia, truputį vandens – man reikėjo.
iš visų komponentų padarome tešlą. ją minkome, kol tampa lygi, paliekame 30 min pastovėti.
filo tešlai
900 g kvietinių miltų
1 kiaušinis
1 vš aliejaus
žiupsnelis druskos
drungno vandens tešlai minkyti
acto arba citrinos sulčių (naudojau actą)
visus produktus išminkome, kad gautume elastingą vienalytę tešlą; ji gana kieta, tad tenka pavargti. paliekame 30 minučių, kad “atsileistų” ir pabrinktų, o tada padaliname į 9-10 gabalėlių ir kiekvieną atskirai išminkome.
aguonų įdaras
300 g maltų aguonų (it per kūčias — įdarbiname kavamalę)
0,5 l karšto pieno
100 g cukraus
10 g vanilinio cukraus
tarkuotos citrinos žievelės (nutarkavau visą citriną.)
aguonas užpilame karštu pienu ir leidžiame išbrinkti; paskiau įmaišome cukrus bei žievelę bei gerai išmaišome.
varškės įdaras
1 kg varškės – ją smagu pertrinti per sietelį.
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
20 g vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
100 g razinų – išmirkome jas rome.
tarkuotos citrinos žievelės
sumaišome visus komponentus, išskyrus razinas. pastarąsias nusausiname, mintyse galvodami, kaip monika ar kiti razinų nemėgėjai turėtų liūdėti, ir įmaišome į masę.
graikiškų riešutų įdaras
300 g maltų graikiškų riešutų
100 g cukraus
50 ml romo
viską tiesiog sumaišome.
obuolių įdaras
1 kg nuluptų obuolių
žiupsnelis druskos
120 g cukraus
1 vš cinamono
100 g maltų džiūvėsėlių
obuolius sutarkuojame ir sumaišome su kitais džiaugsmais. jei esame žiopli ir supainiojame džiūvėsėlius su manų kruopomis (*kchm kchm*), paliekame, kad kiek pabrinktų.
kremas sluoksniams suklijuoti
5 kiaušinių baltymai
5 kiaušinių tryniai
70 ml tirštos grietinės
trynius sumaišome su grietine, baltymus išplakame iki standžių viršūnėlių ir įmaišome į trynių masę. atsargiai.
tešlos lakštams aptepti dar reikės lydyto sviesto.
klijuojame pyragą:
imame didelę formą – 40×35 cm ar 35 cm skersmens apvalią; kadangi gaminau iš pusės normos, man pakako 20×20. gerai būtų, jei forma kuo aukštesnė, mat pyragas, na. aukštokas.formą ištepame sviestu, aš dar įklojau kepimo popieriaus, kad lengviau būtų išimti gatavą pyragą.
iškočiojame trapią tešlą lygiu lakštu ir įklojame į formą. iškočiojame ir ištempiame filo tešlos lakštus.
ant tešlos dedame pusę aguonų įdaro; pašlakstome kiaušinių kremu, uždengiame filo tešlos lakštu ir aptepame lydytu sviestu.
dedame pusę varškės įdaro, uždengiame filo tešlos lakštu ir pašlakstome sviestu.
sluoksniuojame toliau: pusė riešutų masės – kiaušininis kremas – filo – sviestas.
pusė obuolių kiaušinių kremas – filo – sviestas.
ta pačia tvarka sudedame likusius lakštus bei įdarus, o viršus – filo tešla (lakštas-sviestas-lakštas). aptepame likusiu kiaušinių kremu, pyragą keliose vietose įpjauname ligi pat dugno ir pašauname orkaitėn (180-200 °C) vienai valandai.
patogiausia pjaustyti bei išiminėti, kai gibanicai leidžiame atvėsti – tada sluoksniai negrasina atsiskirti. ar bent jau grasina mažiau.
skanaujame. mėgaujamės.
prisimename, kaip vaikystėje šeimyna valgydavo big meekus: po sluoksnį, po sluoksnį. išsinariname žandikaulį, mėgindami apžioti pyragą per visus aukštus.
galvojame – kaimyniniai (kaimyniški) austrai turi savo štrudelį, savo obuolinį ar varškinį ar aguoninį.
kaimyniniai slovėnai turi savo ueber-hyper-super-mega-a-la-štrudelį: all that and walnuts too. ir vadina tai gibanica.
džiaugiamės šeimynine laime.
Gibanica atrodo puikiai! Sluoksniai tokie stori, aiškūs. :-)Mano forma, turbūt, buvo per didelė tam kiekiui, tad visi auštai tokie plonyčiai gavosi. Bet mąstykim pozityviai – užtat į burną tas devynaukštis tilpo! :-D Žodžiu, šauniai pasidarbavai. ;-)
Beje, jei turi kažką, ką norėtum su visais išbandyti – duok žinoti ir mesk iššūkį. :-)
na, man tas trapios tešlos sluoksnis gerokai per plonas pasirodė – tiesa, jis dar ir sudrėko begaliniai, tad nelabai tejusti buvo, deja.
nuotraukose raiškiai matosi, kad iš pradžių taupiau įdarus – a vdrug nepakaks.
minčių, ką Tokio Didelio padaryti lyg ir yra, tik reikia jas sugromuliuoti – nesiūlysi juk anei grietiniečių kokių, anei šakočio ;D tačiau kokią naktį, iš neramaus miego pyragėlių pažadinta, būtinai apsireikšiu.
o jetau.. jau nuo pat pradžių įrašo nebegera pasidarė :D šiandien smagiai dsa kontrolinį rašėm. Net nukrato.
O šiaip labai džiugu, kad pavyko pyragėlis :)
rūtuliuk, ar ne 103 auditorijoj pas juozapavičių “bet jūs nedėstėt patricia algoritmo”? ^_^
O šakės kaip skaniai atrodo (mm) šaunuolė, kad ryžaisi pagaminti šį pyragą, aš nedrįsau, tad skippinau ir laukiu kitų išbandymų, be to tokiam “ilgam pyragui” laiko nelabai turiu, o taip norėčiau daugiau laiko kepiniams :(
Bri, nesmagu būna, kai visa taip supuola, kad nė kept nebepavyksta; man štai irgi neseniai poros savaičių – o gal mėnesio? – kepimo badas kone buvo. išgyvenau, bet galiausiai net rankos drebėti ėmė.
kada darbų apmažės – būtinai išmėgink. beje, anas labai kalėdom kvepia – aguonos, riešutėliai bei cinamonas vis dėlto, aha.
Oho, koks kulinarinio meno šedevras! Ir aš tokio užsinorėjau! Labai gera idėja su kremu sluoksniams suklijuoti ir įvairiais įdarais, kuriuos, nesant tam tikrų produktų, galima ir paįvairinti. Aišku, paprastai vakarienei pilna nurodytų ingridientų porcija būtų per didėlė, todėl reikėtų sumažinti bent per pusę, na o kokiam ,,baliui” – kaip tik. Manyčiau toks skanumėlis tiktų bet kuriai progai ir pradžiūgintų net saldumynų priešininkus, nes cukraus čia nėra daug, be to, jį galima ir pamažinti.
Ačiū už nuostabų receptą!
pyragas (tortas? :)) tikrai ne per saldus, man įtiko. o ir skanumynas. aš irgi kepiau iš pusės normos, mat mūsų šeima – tik trys valgytojai. nors nemanau, kad ir visas būtų užsistovėjęs, nes tie trys valgytojai tokie linkę į saldumynus :)
o už receptą ne man, o Vilmai dėkoti reikėtų – regisi, ji pasiūlė šį kepėjų be stabdžių iššūkį.
Tik pamiršau parašyti, kad tokį nuostabų receptą radau visai atsitiktinai temoje, kurioje net nesitikėjau rasti pyrago recepto, nes pyragų receptus ieškojau temoje ,,pyragai”. Juk čia, kaip supratau, pyragas. Rusvaplauke, o tu nenorėtum, kartais, patalpinti šį receptą ir temoje ,,pyragai”, kad tokių receptu galėtų pasinaudoti didesnis saldumynų mėgėjų ratelis? Juk logiška, kad pyrago recepto ieško rubrikoje ,,pyragai” (bent aš taip ieškojau), o čia temelė apie kepėjus, t.y. apie žmones, va ir lieka toks skanumėlis ne visų paragautas. Man tai toks pyragas – atradimas!
Vilmai,slovėnams ir visiem kitiems ačiū! Bet tortų rubrikoje irgi neradau. Nežinau jūsų taisyklių, bet man, pvz, būtų patogiau surasti temoje ,,pyragai, tortai”. Bent, gal tose temose duoti nuorodą į šią temelę? Nes juk kiti gali šio recepto net ir nepamatyti, pamatys, kad ,,tortuose, pyraguose” nėra ir uždarys puslapį…
Jei, pvz., aš ieškau kokių receptų internete, paprastai žiūriu pagal konkrečias tematikas -tortai, pyragai, sausainiai, sriubos ir t.t., o jei nerandu, ,,išeinu” ieškoti kitur. Aišku, aš jau radau, patenkinta, ir gali likti viskas kaip yra, bet juk gero norįsi ir kitiems….
na, man rašo, kad
Gruodis 4, 2008 parašė rusvaplaukė temoje pyragai |
o jums kitaip? hm.
na, žadam žadam vis suskirstyti visus receptus puslapy “receptų sąrašas” temomis, bet kažkaip užstrigo tas darbas.
ojei, tikrai bėda su aguonom. aš kai šimtąmet nevalgiusi, tai ir nežinau.. na didesnius akmenukus tai galima išrinkti, bet kad tas smėliukas už pačias aguonas smulkesnis, tai net nežinau, kaip jį pašalint – sudėjus į kokią marlę gal pakratyti?
Taip, mačiau, kad taip parašyta, bet vėl grįžus į ,,pyragus” ten tokio recepto neradau. Puikiai suprantu, kad jei čia būtų viskas ,,čiki čiki”, tai nebūtum studente, nes mokslai atima daug laiko. Kai man buvo mokslai, tai aš, apskritai, negalėjau nieko daryti, išskyrus mokslus, o apie internetinių puslapių kūrimą ir jų darbo organizavimą – visai jokios kalbos. Aš ir dabar su kompiuteriais beveik nuliniame lygyje, o pastabėles, aišku, kiekvienas gali duoti.Galu galia, tam kam reikia, viską, ko reikia ir susiras, kaip aš, o tu sau ramiai mokykis ir nesuk sau galvos, nes ir taip daug čia padaryta gero.
radau tarp pyragų – trečiame puslapyje:
čia.
Paskutiniu laiku aguonų nenaudoju, nes man nepatinka, kai visada ten traška smėliukas. Nuosavų aguonų daug neauginu,o tik daržo papuošimui, pyragams ankščiau teko pirkti). Ką bevalgyčiau su aguonomis iš parduotuvių (stengiuosi nevalgyti, bet pasitaiko)ar pas pažįstamus,kurie aguonas irgi perka, visur tą smėlį kramtau.
Ka gi padaryti, kad nebūtų to smėliuko? Plauti bandžiau, bet jo atsikratyti irgi nepavyko.
Ačiū už patarimus dėl aguonų, bandžiau viską, bet, greičiausia, teks artimiausiu metų gaminti be aguonų, nes man nuo to smėliuko apetitas iš karto dingsta. O mano sūnus ir smėlį kramto, nes labai aguonas mėgsta, pvz., labai mėgsta šokoladinius varškės sūrelius su aguonomis, o ten nuolat tas smėliukas man jaučiasi kai jis man siūlo paragauti, tvirtindamas, kad smėlio ten jokio nebūna. Be sūnaus gaminsiu be aguonų, o jei kada pasirodys čia, pagaminsiu ir su aguonomis.