strawberry swing
Lapkritis 5, 2008 parašėkiekvienos merginos gyvenime būna tris įvykiai, tobulai suplanuoti, bet ne visuomet taip įvykstantys: vestuvės, bbb ir pirmoji kritinė masė.
pastaroji pagaliau atsitiko ir man – visa vasarą kažkur užtrukusi juokingai.ir tik tada, kai šį šaltą penktadienį aš pagaliau pasiryžau, įvyko visa, kas buvo neplanuota, bet galiausiai pasibaigė gerai.
išties vien dėl to, kad darbščių rankų vaikinas, taisantis mano-justino dviratį kažkur tarp vilniaus ir berlyno prapuolė, manasis sidabras vis dar stovėjo be rato, kai aš išvažiavau ryte iš namų. jau tada gerai žinojau, kad į km teks važiuoti su dailiuoju mamos dviračiu. po pamokų su severija grįžau į vilnių, į tėvų namus, šerti katino ir visaip pasimėgauti pietumis.laiko buvo likę nedaug, bet aš pagalvojau, kad juk man tereikia iš rūsio išsitraukti dviratį ir išvažiuoti. galiausiai net severija išbėgo į 11 autobusą, o aš vis dar rengiausi kuo šilčiau ir galvojau apie narbučio tamsią dviratininko striukę,et..galų gale aš pamačiau, jog mama yra atsinešusi namo labai gražių gėlių ir prisiminiau, kad jas galiu užsikišti užu krepšelio dviračio, ir kelias pasiėmiau su savimi.iki km liko 20 min,kai nusileidau į rūsį pasiimti dviračio only to find out, kad mama jį yra prirakinusi prie brolio dviračio, o brolio dviratį prie kaži kokių gulinčių strypų. ir visa tai užrakintame sandėliuke.why. galiausiai atsirakinau dviratį, ištempiau į viršų ir sugrūdau savo rankinuką krepšelin kartu su gėlėm. rankinukas užstojo priekinę lempą; aš vis dar stengiausi išlaikyti šventinę nuotaiką.iki km liko 10 min, o man dar reikėjo nuvažiuoti iki katedros,todėl aš myniau labai greitai, ignoruodama tai, kad esu su pačiais šūdiniausiais sportbačiais ir kad man jau kelis kartus sutraukė kairę ir dėšinę pėdą pakaitomis.visai pirmą kartą važiuodama mamos dviračiu visaip svyravau į šonus, nes tas begal didelis rankinukas priekyje kraipė visą pusiausvyrą;gėles pamečiau ties pušų gatve ir ant žvėryno tilto.jos buvo baisiai gražios!be to,mam vėliau klausė,kur jos dingo.
galiausiai aš spėjau atvažiuoti pakankamai laiku, denis man prisuko galinę lemputę, monika parašė kęstui žinutę, kad jis pussy; kęstas šiltai sėdėjo namuos.
mes išvažiavome ir viskas buvo puiku. aš visą kelią kalbėjausi su darium ir pasakojau jam apie tai, ką aš veikiau po licėjaus. taip pat mačiau vieną gražų berniuką ir rūtą, kuri ne tik pati buvo graži bet ir turėjo nuostabų dviratį.buvau pilna šypsenos kaip iš kokių filmų ir galvojau mindama, kad pagaliau pagaliau.
Dviratis yra isties puikus daiktas, ypac su kasikeliu. Gaila tik, kad balsius nuo centro 15km skiria ir dar labai baisus kelias…
O siaip tai norejau pasveikint brangiausiaja Agne su naujais ispudziais
:)
taip.dviratis yra puikus dalykas,true.ypač žalias ir su kašikėliu,rūta ,}}
kai tu grįši ir bus vasara,galėsim važiuot pasivažinėti dviračiais kaip kokie dkai,}
“kaip kokie dkai”.
agne, paatvirausiu, kad man dar likus nuoskauda del to nelemto mc battle.
ir noriu ispet, kad as jau parengty: seku anonsus, kada gi per lnk parodys “8 mylia”, ir, kai keliauju autobusu, vis isimetu popieriuka su piestuku i kisene.
tai tiek.
man irgi likusi nuoskauda,nes aš tavęs kaip reikiant nepamokiau,kadangi aplink merginų daug stovėjo,o prie jų,žinia,nevalia triukšmingai kalbėti.aš klausau japoniško rępo.
jau išmokau kelias eilutes,todėl tau reiktų pradėt laukti progos — o,tikiuos,tokia atsiras greit — kai galėsim susiremti žodžiais ‘kaip kokie dkai’,)
butu maloni staigmena pagaliau isgirst tave triuksmingai kalbant ir nuosirdziai tikiuos, jog cia ne kulinariskasis atvejis “tusti puodai garsiai skamba”.
peace out.
ligi kaledu.