Kepykla nr. 5

nuo severiu

PART 1. IŠVYKIMAS:
ketvirtadienį atėjau prie mamos ir pasakiau: ‘mieloji. rytoj varau pas agnę i profkę.and nobody’s gonna stop me.’ taigi. ankstyvas rytas ,7valanda.  atsikeliu visai be akių ir ne todėl ,kad naktį gėriau.   o lauke gražiai rudeniška ,nors ir lašnoja. viskas labai gerai.  nutipenam iki stoties ,sulaukiame traukinio ir keturiasdešimt minučių važiuojame kalbėdamos apie profkės dėstytojus, apie tikybos dėstytoją ,apie agnės kursiokus,gyvenimiškus dalykus ir garsiai skaitome kasoje gautą knygelę ‘privalomi parašyti tekstai’ ,apie tai ,kaip moteris rašo tekstus.. aš nukeliu kojas nuo sėdynės ir mes išlipame. susiduriame su darbininkais ,prie traukinio pasitinkančiais savo mylimąsias, bet tuo metu tai visai neatrodo miela, nes tiesiog yra baisu suprasti ,kad tuoj tuoj ,štai už kelių kilometrų ,mes įžengsime į mokyklą ,kurioje mane turbūt supyzdins ,nes apsivyniojau aplink kaklą megztinį ,kai pūtė stiprus vėjas. anyways.
pakeliui nusiperkame plikytų pyragaičių su kremu ir mum taaaaip skanuuu!.. pasirodo nežymi saulė ir aš jau matau raudonas čerpias ,tvieskiančias iš lietuviškų laukų. matau kelias mašinas ir degančių lapų laužą. mes jau.

PART 2.VIDUS IR MAISTAS
atidarome duris ir įžengiame į vidų. nieko nėra ,nė vieno vaiko. prieš mus – stalo tenisas ,mini biliardas ir šešios kabančios lempos. nueiname į tualetą ,kuriame nėra veidrodžių. ten NIEKUR nėra veidrodžių. i couldn’t help but wonder – maybe they are all vampires and we are going to die soon. bet agnė mane nuramino. sakė ,kad ,nors jie atrodys baisiai ,kraujo negers. sakiau ,kad gerai.  tai va. nusprendėme pasidaryti kavos iš aparato , kur reikia tabletę įsprausti į aparato vidurius. kava buvo skani.
ėjome į pirmąją paskaitą – piešimą. galėčiau užtrukti tris valandas ,aprašinėdama kiekvieną vaiką ,kuris sėdėjo klasėje, bet lets not.pasakysiu ,kad mergaitės visai normalios ,nors ir nemažai prisidažiusios savo septyniolikinius veidus (panelėms visuomet kažkaip geriau pavyksta savimi pasirūpinti ,pasirodo) , o į vaikinus aš tiesiog nežiūrėjau ,nes bijojau užmegzti akių kontaktą.  later that day ,po beveik dviejų valandų rašymo laiškų paskutiniajame suole ir susirašinėjimo tarpusavyje ,nes dailės pamokos mums jau neįdomios, nusprendėme ‘paskaičiuoti’ už tvoros. tai daro visi tos mokyklos mokiniai: kažkas skaičiuoja mallborkę ,kažkas skaičiuoja camelį ,o mes suskaičiavome wintstoną. šalome , bet tai buvo vienintelė galimybė pabendrauti su žmonėmis ,kurių nepamatysi jokioj kitoj mokykloj vilniuje.

valgėme pietus. mano lėkštėje puikavosi keturi ,riebaluose permirkę bulviniai blynai, su labai keistu padazu on top. kita vertus ,jie buvo neblogi. gėrėme labai skanią ,nuo palangės pavogtų mėtų, arbatą. mm. agnė blyne rado plauką, but that’s ok. jis buvo neilgas ir šviesus ,todėl apsimetėme ,kad nieko nematėme.
dėja, diena buvo niūri ,o prancūzai išvažiavę , todėl ketinu nuvykti ten dar kartą tikrai. God bless me.
ir šiaip. viskas ten gerai. po dvyikos metų normalioje mokykloje ,normalūs kursiokai nėra taip svarbu. svarbiausia turėti muziką, pieštukų, popieriaus ir knygų. kernagis sako ,kad nėra to blogo ,kas neišeitų į gerą. ir juk tikrai. perskaitysi daug knygų , agnyt ,ir kepsi pačias skaniausias bandeles pasaulyje. arba prancūzijoje”D