Leisk nors vieną naktį neskaičiuoti žvaigždžių

Rugpjūtis 18th, 2014 Posted in tortai | 1 Comment »

Kadaise buvo mokykla, buvo dvylikta klasė, aš tavęs dar nepažinojau, bet skaičiau eilėraščius (beje, šią savaitę į biblioteką grąžinau du almanachus), ir kai kurie iš jų vis dar rezonuoja tam siūle, kuris ausis laiko abipus kaukolės, kad nenukristų; ir puikiausiai atsimenu, kad A. siunčiau švedo eilėraštį apie avižinius sausainius ir OBUOLIO NUOGRAUŽAS PO VELNIAIS, ir atsimenu, kaip maniau, kad tai ir yra santykiai – visas tas būchty barachty, tas kad kankinuos kai tu nori tik vieno – miegoti // kai tu nekenti jog negirdžiu ką sakai, tas kai dingsime // ir gailėsimės // ir sugrįšime // ir dėsimės kad nežinome // ir apsimetinėsime tartum visai nebūtume grįžę, ir visa kita.

Ir užaugom, ir dabar tos pop dainos apie miaijlę verčia tik facepalminti, bet kai kurios eilėraščių tiesos vis tiek rezonuoja tam volframo siūlely tarp ausų, nes
iš tikrųjų nereikia kęsti
visų žmonių šioje žemėje.

užtenka juos mylėti.

– – –

Kartą paklausiau Ingos, kokį tortą kept paskutinei darbo dienai, ir ji išsyk rekomendavo šitą – argumentai buvo tokie, kuriems niekaip, nu niekaip atsispirti negalėjau. Paredagavau pagal save: kepiau mažėlesnėj formoj, biskvite kiek sumažinau cukraus ir įbėriau daugiau kavos, o į kremą, kad būtų lengvesnis (ir, be abejo, kad jo būtų daugiau), įmaišiau plaktos grietinėlės. Inga sakė tiesą – tai tikrai tortas, vertas kepti daug daug kartų; tortas, prie kurio grįžtu, kai reikia gerai, greitai, užtikrintai.

Chocolate caramel coffee cake

Karamelinis šokoladinis kavos tortas
18 cm skersmens tortas

Biskvitams:
170 g miltų
30 g kakavos miltelių
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 valg. š. tirpios kavos granulių
2 valg. š. karšto vandens
150 ml pieno
100 g sviesto
140 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai

Sirupui:
150 ml stiprios kavos
30 g cukraus
1 valg. š. brendžio

Kremui:
250 g maskarponės
200 g karamelizuoto sutirštinto pieno
300 ml grietinėlės

Biskvitams sviestą atšildykite iki kambario temperatūros. Dviejų 18 cm kepimo formų dugnus išklokite kepimo popieriumi. Į didelį dubenį išsijokite miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Kavą ištirpinkite karštame vandenyje ir supilkite į pieną.
Orkaitę įkaitinkite iki 165oC. Sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios masės. Po vieną įplakite kiaušinius (po kiekvieno plakite maždaug po minutę), galiausiai dar paplakite 2-3 minutes.
Į masę suberkite pusę miltų mišinio ir šaukštu išmaišykite. Supilkite pieną ir išmaišykite. Suberkite likusius miltus ir maišykite, kol neliks miltų gumulėlių.
Padalinkite tešlą pusiau ir supilkite į formas. Išlyginkite, pašaukite orkaitėn ir kepkite 20-30 minučių (patikrinkite mediniu pagaliuku).
Iškepusius biskvitus šiek tiek pravėsinkite, išimkite iš formų, perkelkite ant grotelių ir ataušinkite.

Sirupui į nedidelį prikaistuvį supilkite kavą ir suberkite cukrų. Užvirkite, sumažinkite ugnį iki minimalios ir virkite apie 10-15 minučių, kol tūris sumažės perpus. Ataušinkite ir supilkite brendį.

Kremui maskarponę išplakite su karamelizuotu sutirštintu pienu iki purios ir vientisos masės. Atskirai iki standumo išplakite grietinėlę. Atsargiai įmaišykite ją į karamelinę masę.

Torto surinkimas. Kiekvieną biskvitą padalinkite į du lygius lakštus. Į tortinės dugną dėkite vieną biskvitą, apšlakstykite ketvirčiu sirupo, dėkite kiek mažiau nei ketvirtį kremo, išlyginkite. Dėkite kitą biskvitą ir viską kartokite, kol sudėsite visus biskvitus (kiek daugiau nei ketvirtis kremo turėtų likti). Paskutinį biskvito sluoksnį taip pat gausiai suliekite sirupu. Palikite tortą šaltai nors kelioms valandoms. Tada aptepkite jį likusiu kremu ir puoškite pagal išmonę – aš šonus padengiau išdžiovintų nupjautų biskvito viršūnių trupiniais, o viršų puošiau želatinoje mirkytomis uogomis.

Tortas skaniausias gerai pastovėjęs – pvz., pernakt – tačiau iš bėdos galima valgyti ir greičiau.

Chocolate caramel coffee cake

Įkvėpimas – Ingos rekomendacijos apie Kosto Geriausią Tortą.

We keep covering and keep recovering

Rugpjūtis 10th, 2014 Posted in pyragai | 4 Comments »

Löffleris labai tinka mano Kaunui: tarp euforijos ir melancholijos.

Jausmas nelyg tos tuščios erdvės, kadaise skyrusios tašką K(A) ir K(B), dabar prisipildžiusios (pripildytos) emocijų ar (jų) prisiminimų, ir todėl Santakos asfaltas minasi kitaip. Čia, menu, prieš trejetą metų iškylavom ir pirmąsyk minėjom Debesis, ir tai buvo paskiras taškas neegzistuojančiam žemėlapy; o kitąsyk Jonavos gatve nuo pilies link žiedo ėjom su Asta, ir tai buvo paskiras takas neegzistuojančiam žemėlapy. Dabar ta(š)kus sujungiu net be numerukų, dabar kitapus upės Vilijampolė, ir Milikonių kalnas su visa spinta susijusių istorijų, iki kurių koks pusvalandis pėstute. Neskubant. Ir krūtinės spaudimas paupiuose: kartais sustoju ir nekvėpuoju – nežinau, ar iš Grožio (juk jau raudonuoja šermukšniai), ar iš vaikščiojimų stogų briaunom, vis tikrinant, kur tos ribos.

Tarp euforijos ir melancholijos, kai galvoj be pastangų išsipiešia kurortinio miestelio Kauno žemėlapis; ir jis regisi toks savas, toks!. Atrodytų, po visų šito pasakų miesto patirčių turėčiau Kauną apsukti didžiausiu lanku (pvz., pajūrin per Jonavą važiuot), bet ką jūs: išlendu iš po žemių Vytauto pr., ir šypsena nuo ausies lig kitos; ir taip, Indre, kad užvažiuotume ant Varnių tilto, suksim kairėn, ir šilta pilvuky; nors imk ir niūniuok: aš nežinau, iš kur ta meilė, nai nai nai, lai lai lai, lai vilniečiai nesupyks.

– – –

Bevartydama failus ir folderius, aptikau dar nepublikuotų turtų iš seniai. Atrodo, dar iš tada, kai Vilniun tik kai kuriais savaitgaliais sugrįždavau. Vadinasi, receptas skirtas ne visai pliustrisdešimtpenkiems, bet jei turite kondicionierių ar smaguriaujate naktį – viskas ok. Kita vertus, šiandien šitam projektui šokoladinius saldainius ‘gapavau, taip kad man ir tokiu oru tiktų – juoba kad ranka rašyti komentarai po receptu liudija, jog “man SUPER. < ..> Labai kreminis – matyt, ta želatina to tvirtumo (bet drauge ir minkštumo) priduoda”.

Caramel mascarpone cheesecake
Karamelinis sūrpyragis su šokolado glajumi arba Viktorijos gimtadienio tortas
20 cm skersmens pyragas

Sausainių sluoksniui:
100 g paprastų sausainių (naudojau “Gaidelį”)
40 g sviesto

Sūrio masei:
1 arb. š. želatinos
1/4 st. pieno
250 g maskarponės
2 kiaušiniai
1/2 st. virto kondensuoto pieno (“Rududu”)

Šokoladiniam glajui:
100 g juodojo šokolado
20 ml grietinėlės

Sausainius sumalkite iki trupinių ir sumaišykite su ištirpintu sviestu. 20 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Į ją suberkite sausainių trupinius, išlyginkite ir paspauskite. Kepkite 160oC orkaitėje 10 minučių, išimkite pagrindą iš orkaitės ir leiskite pravėsti.
Želatiną sumaišykite su pienu ir palikite kelioms minutėms išbrinkti. Pašildykite pieną, kol želatinos grūdeliai ištirps. Maskarponę išplakite su kiaušiniais, supilkite pašildytą pieną, sudėkite virtą kondensuotą pieną ir gerai išplakite. Supilkite įdarą ant pagrindo. Orkaitės apačioje padėkite kepimo formą, pripiltą verdančio vandens. Kepkite 30–45 min. 180oC orkaitėje. Atvėsinkite ir dėkite į šaldytuvą bent kelioms valandoms, o geriausia – pernakt.
Prieš patiekdami papuoškite pyragą šokoladiniu glajumi: grietinėlę pakaitinkite prikaistuvyje arba mikrobangėje, supilkite kapotą šokoladą. Palikite kelioms minutėms ir maišykite. Jei šokoladas neištirpsta, šiek tiek pakaitinkite ant mažos ugnies ir vėl išmaišykite. Tolygiai paskirstykite glajų ant pyrago. Dėkite į šaldytuvą, kol sustings.
Pyragą patogiausia pjaustyti pakištu po karštu vandeniu ir nušluostytu peiliu, o gardžiausia valgyti su nesaldinta kava ar arbata.

Įkvėpimas – Viktorijos gimtadienio tortas.

You can’t be what you were so you better start being just what you are

Liepa 28th, 2014 Posted in desertai | 2 Comments »

Dalykai sukrito, kai atėjo laikas. Latvijos pajūrio išimtys ir išmintys palenkė galvą šonan ir pro ausį supylė stiklinę priėmimo ir galėjimo paleist.

Pasirodo, tas savaitgalis užsuko labai teisingą varikliuką – neatsimenu kada jautusi tokią ramybę, kad ir sumišusią su liūdesiu, kaip Milane.
Vis dar truputį atsijungusi pasyviai plaukiau link išėjimo, apspangusi ieškojau mineralinio vandens ir sumuštinių kiosko, vangiai vedžiojau pirštą po metro žemėlapį. Delnais ir pusnuogėmis šlaunimis jaučiau perdien įšilusį akmenį prieš Katedrą. Lyg užhipnotizuota sekiau skraidančias liepsneles.
Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla; ir tik užsimerkus dar žybčiojo poros praėjusių valandų šviesos.

Pirmi akordai; kaip visada, euforijos užuominos: šiluma ir šiurpuliai, nuo pakaušio sruvenantys žemyn per visas galūnes; tada – stiprėjantis drebulys gerklėj ir jausmas, kad krūtinė tuoj tuoj sprogs. Kol grojo šį, ir aną, klausiau savęs – kodėl ne taip, kaip visada, kodėl ta pirmų poros minučių euforija trenkė žaibu ir nutekėjo žemėn, ir nebepasikartojo, ir paliko tik tušššššš-tuuuu-mąąąąąą. Kišenėn sugrūdau gerą saują racionalizacijų, ir tada jas tiesiog paleidau. Šok(inėj)au kaip anksčiau, ridenau ašarėlę, protarpiais sustingdavau kalno pozoj; o tada – plaukiau link išėjimo, ieškojau sumuštinių, keliavau ligi Katedros. Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla.

Putėsiai

Šiandien pabudusi ryte pajutau, kad noriu skaityt. Atsisėdau ir padariau suplanuotus darbus. Po vieną. Tiek, kiek norėjosi (visus kitus spėsiu, kai norėsis):
peržiūrėjau buitinę techniką;
susirinkau paskutinius Latvijos trupinius (nors Julės akys ir rankinės didelės — ką čia žinai, gal kur koks likęs);
parsinešiau krepšį būsimiems siuviniams;
ir kažkurią akimirką pajutau itin gražių dalykų;
ir pirmąsyk pajutau, kad

pa
lei
dau,

kad many nebėr vietos prisiminimams ar analizėms – juokingų dramų, tuščių ginčų, deginančių pykčių, mikliai žongliruojamų nusivylimų.

Kai ryža galva ir kiek įdegusios rankos laisvos, galiu štai taip kaukšėt klaviatūra, ir mėgautis minkštu klak klak klak, ir maišyti kažką kvepiančio Debesims, ir net kai šaldytuve nerandu sviesto, įkvepiu, iškvepiu, ir randu jį durelėse (o jei ne – būčiau ėjusi parduotuvėn, menka bėda).

Neatsimenu kada jautusi tokią ramybę kaip šita, po Milano.

– – –

Čia yra šokoladinis debesėlis su karameliniu apvadu, nusileidęs į žemę. Atsargiai: saldu; bet apima tokia palaima kaip iš kokios Bounty reklamos (na, juk debesį ragaujat,- kaip kitaip galėtų būti?)

Putėsiai

Šokoladiniai putėsiai su sūdyta karamele
8 (mažos) porcijos
100 g cukraus
3 valg. š. sviesto
180 ml riebios grietinėlės
170 g juodo šokolado
4 dideli kiaušiniai
1/4 arb. š. druskos

Cukrų suberkite į nedidelį prikaistuvį ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai jis ims lydytis ties kraščiukais, imkite maišyti karščiui atsparia mentele. Neprideginkite ir palengva maišydami kaitinkite, kol visas cukrus išsilydys ir karamelizuosis.
Kai karamelė bus tamsaus gintaro spalvos ir ims šiek tiek rūkti, nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir suberkite kubeliais supjaustytą sviestą. Išmaišykite. Palengva įmaišykite grietinėlę. Cukrus gali sušokti į kelis didelius gabalus – tai normalu. Grąžinkite prikaistuvį ant ugnies ir maišydami kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukraus gumulai ištirps.
Kai karamelė bus vientisa, suberkite šokoladą ir maišykite, kol jis ištirps. Perpilkite mišinį į didelį dubenį ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. Įmaišykite trynius.
Švariame dubenyje iki standumo išplakite baltymus. Įmaišykite trečdalį jų į šokolado mišinį, suberkite druską. Atsargiai įmaišykite likusius baltymus, kol nebebus matyti baltymų ruoželių. Masę paskirstykite tarp indelių, kuriuose tieksite putėsius, uždenkite ir palikite šaltai bent 8 valandoms arba pernakt. Tiekite su plakta grietinėle arba tiesiog taip – vienus.

Putėsiai

Šaltinis: D. Lebovitz. My Paris Kitchen: Recipes and Stories

Listen do you want to know a secret

Liepa 10th, 2014 Posted in nesaldumynai | No Comments »

A nori, paslapčikę pasakysiu,- klausia bitlai, ir aš kaip sugedusį telefoną žaisdama pakartoju, ir ištransliuoju į penktą kepyklą.
Pastaruoju metu galvoje krebžda autentiškumas. Ne tik krebžda – dar ir ilgom nagom kabina visokius kokius disonansus: taip, bet. Gal per daug, gal apsiramink su atvirumu, a?
Atrodo, tuo atvirumu ausys jau išzyztos, puslapiai tušinuku prikreivalioti, pinteresto lentos prikabinėtos, akys prieš miegą švytinčiam ekranui išvarvintos. Ir vis tiek gelia, ir vis tiek nerimsta.

Nieko nepadarysi*, nebent virtuvės plytelių paieškosi.

– – –

Kekso pirmąsyk ragavau per Renatos knygos pristatymą, o vėliau ne sykį prisiminiau, vartydama tinklarašius. Buvo, atsiminiau, geras, ir prieš savaitę jį sumaišiau kassavaitgalinei išvykai in Alytų.

Svogunu laisku keksas

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

100 g alyvuogių aliejaus
3 kiaušiniai
100 ml pieno
200 g miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
100 g tarkuoto kietojo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
100 g svogūnų laiškų

Išplakite alyvuogių aliejų, kiaušinius ir pieną. Kitame dubenyje miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sūriu, druska bei pipirais. Nuolat maišydami suberkite sausus produktus į kiaušinių plakinį ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešla turi būti tiršta.
Svogūnų laiškus sukapokite ir įmaišykite į tešlą.
Kepimo indą (naudojau 22×9 cm) išklokite kepimo popieriumi. Į jį supilkite tešlą ir kepkite 190oC orkaitėje apie 40 minučių. Iškepusį keksą kelioms minutėms palikite skardoje, tada išimkite ir leiskite visiškai atvėsti.

Šaltinis: R. Ničajienė. “Sezoninė virtuvė”

I know, the past will catch you up as you run faster

Birželis 24th, 2014 Posted in desertai, keksiukai | No Comments »

Uf! Uf! Uf! tikriausiai yra visa, kuo šį įrašą galiu pradėt.

Tas uf yra atgaiva – atbula ranka nuo kaktos pakraščio link priešingo užausio braukiami ataugę kirpčiai. Atsilošus kėdėj, kojas ištiesus ant spausdintuvo, su dideliu stiklu burbuliuoto Spritz’o – juk vasara, po paraliais! Po uf suneriu plaštakas, sutreškinu pirštų sąnarius, atsiverčiu wordpressą.

Tas uf yra nerimas – kaklo sukiojimas ir galvos laužymas: iš kur tas vis niekur nedingstantis neįtikėtinai didelis noras dalytis asmeniškumais? Internetai sako, jog blokuoti mintis gali būt blogai; aplinka liudija ir priešingų dalykų. Trumpai užsimenam apie nuoširdumą ir pažeidžiamumą; mintys mušasi ir šokinėja viena per kitą (ir tegul – peršokus per ištiestas kojas, sako, nebeaugama). Įkvepiu, iškvepiu, uf, kartoju mantras, pulsas lėtėja.

Better than anything cupcakes

Tas uf yra įsimylėjimas – malonus spaudimas krūtinėj, šiek tiek išsiplėtę vyzdžiai, kai I. klausia, ar nenori dar tų riedučių lauk trenkt po tiek smūgių? Ką tu, sakau. Su kiekviena diena vis labiau klimpstu.

Tas uf yra nepateisinti lūkesčiai – atsitiktinai rastas mylimo eilėraščio vertimas, kuris lietuviškai skamba visai ne taip kaip tuos n metų man skambėjo, ne taip ne tuos klavišus širdukėj spaudo.

Kitaip tariant, tas uf yra Kasdienybė, kurią 6mm f/2.8 teužfiksuotų.

– – –

“Debesų” organizuotos keksiukų šventės priminė, kaip smagu kepti keksiukus – dėliot nelyg kokį koliažą asambliažą instaliaciją iš pagrindo-įdaro-kremo-papuošimų. Meditacija.
Šitie žavūs. Nagi, žvilgterėkit vien į sluoksnius – kakavinis biskvitas, kondensovkė, karamelė, beveik neriebus sviestinis kremas. Tiesą sakant, dabar jį iš receptų segtuvo išsitraukiu labai dažnai. Pripažinsiu, kad įprastas sviestinis kremas man pavyksta retai – dažniausiai jis sušoka gabalais ar šiaip nebūna toks glotnus kaip norėtųs (beje, mokytoja profkėj minėjo, jog galima įplakti kelis šaukštus karšto vandens – kremas turėtų tapti malonesnis), be to, man jis gerokai per saldus. O kone pusę masės pakeitus miltais sutirštintu pienu, abi bėdos išsisprendžia pačios. Nuostabu.

Better than anything cupcakes

Super duper vau keksiukai
16 keksiukų

Keksiukams:
1/4 st. + 2 valg. š. kakavos miltelių
1/4 st. + 2 valg. š. karšto vandens
1 1/2 st. miltų
1/2 arb. š. maistinės sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š.druskos
175 g sviesto
1 st. cukraus
2 kiaušiniai (kambario temp.)
1/2 st. grietinės (kambario temp.)
2 arb. š. vanilės ekstrakto

Keksiukams papuošti:
1/2 st. saldinto sutirštinto pieno
1/2 st. karamelės
sviestinio kremo
riešutų šokolade ar pabarstukų, ar vėliavėlių, ar dar ko

Mano Mėgstamiausiam Sviestiniam Kremui:
1 st. pieno
3 valg. š. miltų
260 g sviesto
1 st. cukraus
2 valg. š. vanilinio cukraus

Pirmiausia iškepkite keksiukus.
Keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierines formeles. Orkaitę įkaitinkite iki 180oC.
Mažame dubenėlyje sumaišykite kakavos miltelius su vandeniu.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maistinę sodą, kepimo miltelius ir druską.
Mikrobangėje ar nedideliame prikaistuvyje ištirpdytkite sviestą. Elektrinių plaktuvu į jį įmaišykite cukrų, kol sviestas atvės (maišyti teks apie 5 minutes).
Po vieną įplakite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišykite. Supilkite vanilės ekstraktą ir kakavos mišinį. Maišykite, kol masė taps vientisa.
Galiausiai suberkite miltus ir grietinę. Berkite pamainomis: miltai-grietinė-miltai-grietinė. Neperplakite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
Formeles iki 3/4 pripildykite tešlos. Kepkite 15-18 minučių, kol į vidų įkištas medinis pagaliukas išlįs švarus.
Keksiukus išimkite ant grotelių. Po apačia padėkite kitą skardą, kad turėtų kur nutekėti karamelės ir kondensuoto pieno perteklius.
Šakute ar mediniu pagaliuku subadykite keksiukus. Ant keksiukų paskirstykite kondensuotą pieną, o tada – karamelę. Leiskite atvėsti. Galiausiai keksiukus papuoškite sviestiniu kremu (žr. žemiau) ir pabarstukais arba riešutais šokolade.

Kremui mažame prikaistuvyje sumaišykite miltus ir pieną. Nuolat maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol masė sutirštės. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
Elektriniu plakikliu plakite sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų iki purumo, apie 4-5 minutes. Supilkite pieno ir miltų mišinį ir plakite dar 5-10 minučių, kol masė bus itin puri, o cukrus iki galo ištirpęs.

Šaltinis: Garnish & Glaze