Kepykla nr. 5

nusprendžiau, kad mano emigracinės duonos metas paragauti ir blogo lankytojams. literally. todėl pradėjau mintyse naują temą ‘ką valgo škotuos’?’. galbūt visi ir žino, kad škotai vaikšto su kiltais (tikra tiesa;ypač penktadienio/šeštadienio vakarais centre galima matyti sijonuotus škotus, einančius su gražiom damom į kokį iškilmingą priėmimą), po kuriais nedėvi apatinių (nežinau, ar tiesa – kažkaip nepatogu tikrinti), tačiau ar kuris žemaitis pasakys, kad pačių skaniausių kraujinių vėdarų galima gauti ne tik kretingoj, bet ir BET KURIAM škotų supermarkete (ir taip, jie tokie pat skanūs, kaip mūsiškiai – patikrinau). tiesa, gal aš kiaulių neskersiu ir žarnų nekimšiu, bet nors truputį jums parodysiu, kas man dar pasirodė skanu ir gardu čia, ediburgyje.edinburge,ty.

šitą receptą gavau bežiūrėdama alton’ą browną – man labai nepatinka jo būdas, bet jis visuomet kalba tiesą apie maistą.

scones arba pusryčių bandelės

su džemu ar sviestu ar abiem

Žinot tas dovanas, kurias vaikinai perka ‘merginom’, bet iš tikrųjų nusiperka sau. Gyčiui net nereikėjo apsimetinėti. Jis atsistojo prie indų ir įrankių lentynos parduotuvėje ir zyzė, kol jam leidau nusipirkti matavimo puodelius ir šaukštelius. Tiesa, aš niekad nesuprasiu ir nepritarsiu tam amerikietiškam būdui viską matuoti cups ir spoons, nes man tai atrodo labai netikslu. Bet kadangi jau turėjau visus įrankius, pasinaudojau jais ir iškepiau scones tiksliai pagal šitą receptą. Pažadu tačiau, kad kurį rytą juos kepsiu vėl ir pamatuosiu viską gramais.

10 oz (dauguma svarstyklių rodo ir gramus ir uncijas) miltų (nu paprasčiausių – svarbu, ne duonai kepti;galima tokius,kur pyragams,biskvitams,bandelėms kepti)

4 šaukšteliai kepimo miltelių

¼ šaukštelio sodos

1 šaukštelis druskos

2 valgomieji šaukštai cukraus

¾ puodelio grietinėlės

3 oz ir 2 valgomieji šaukštai sviesto (bandžiau ir su margarinu, nes pats receptas sako,kad reikia dėti 2oz margarino ir tada likusią dalį sviesto, kad jis suteiktų sviesto skonį. taip ir buvo: išėjo tokie patys skanūs, tik ne tokie riebūs).

1 kiaušinis

taip pat galima įdėti džiovintų razinų ar spanguolių.dar kartais jie prieš kepdami ant viršaus užtarkuoja sūrio – tada būna cheese scones,)

1. Dubenyje sumaišome miltus (galima persijoti, bet aš taip nedariau), kepimo miltelius, sodą ir druską.
2. Į miltus sumesti papjaustytą šaltą sviestą, pirštais jį sutrinti su miltais, kol tampa kaip kukurūzų kruopos (net nežinau,kaip apibūdinti). Gali matytis mažų sviesto gumuliukų – nieko tokio.
3. Kiaušinį sumaišyti su grietinėle ir supilti į miltus su sviestu. Maišyti ŠAUKŠTU KUO TRUMPIAU, tik kol nebesimato sausų miltų ir tešla yra daugmaž vienam gabale.
4. Išversti tešlą ant miltuoto paviršiaus ir RANKOMIS, ne kokiu kočėlu paspaudžioti ją, kol ji suplonės iki kokių 2 cm. Tada paimti apvalią formelę ir išpjauti apskritimus, bet pjaunant negalima sukti formelės, nes tada kraštai kepinio bus sulipę ir nepakils. Ją reikia spausti iki galo,) Tešlos likutį suminkyti atgal, bet taip pat stengiantis kuo mažiau minkyti tešlą, ir pakartoti pjaustymą. Tiesą sakant, tai kitą kartą aš planuoju tiesiog padalinti tešlą kvadratėliais, nes taip mažiau atliekų būna. Šį kartą norėjau labai tradicinių, ty apvalių scones,)
5. Dėti ant pariebaluotos ar nelimpančios skardos ar kepimo popieriaus, vieną šalia kito, nepaliekant tarpo, nes tai jiems padės kilti ne į plotį, o į aukštį.
6. Kepti 200 C temperatūroje, kol taps auksiniai. Priklausomai nuo orkaitės. Jurgos orkaitėje – gal 10 min tai truko,)
7. Leisti scones šiek tiek atvėsti, pjauti juos išilgai per pusiaują ir tempti sviestu ar džemu. Taip pat jie mėgsta tepti savo scones tokiu clotted cream: kaip paaiškino vienas škotas, tai yra nuo grietinėlės nugriebta grietinėlė. Dar pasiskaitysiu, ar taip iš tikrųjų yra, bet skamba labai įtikinamai, nes tai tikrai yra gal 40g pakutis su tokiu gelsvu, labai riebiu, bet tirpstančiu burnoj užtepu. Taip pat jie tiesiog suplaka grietinėlę ir, aptepę scone pjūvį džemu, tepa grietinėle.mmmm…labai skanūs pusryčiai tokie,)

juos mes ir valgėme vieną sekmadienį nuostabiam jurgos bute edinburgo centre. taip pat kirtome kiaušinienę su pievagrybiais, kurią aš beveik sudeginau ir bacon rolls su pašildytom pupelėm – irgi škotų/anglų sugalvota. pakeptą bekoną, kiši į badelę su sviestu ir užsidedi pupelių pomidorų padaže. gal naujokaitis ir juokėsi iš tokio maisto, bet man jie labai patinka…mmmm.

fotografas ir stilistas mindaugas.

chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

kiekvieną rytą ties ausimi skamba so weit.
žadina maždaug tiek pat kiek suki dakara. bet nuteikia pačioms ramiausioms dienoms.
dienomis tuo ir gyvenu – ramumu. jokio skubėjimo. nuolaidžiavimai sau. ramus sėdėjimas be darbų. ilsė–

dar kartais laukimu:

pieštukais a4 lapuose brėžiant Būsimo Kalendoriaus linijas, viskas atrodo taip greitai! – žiū, vasaris jau visai ant nosies, trys savaitės betmeno peržiūrų, strykt, o dabar ir balandis, rožinėm-violetinėm-rausvom kreidukėm spalviname pasirinktus kvadračiukus, o kas tada telieka, ogi nieko, tik sesija per savaitę, ir vasa–

žemės kvapas, žemės kvapas. vasarą skaitysime kokį nors granauską, skaitysime jį iš vilnijančių lietuviškų rugių palei kelią, iš lietuviškų debesų, užvertus galvą sodo pievoje, iš lietuviškos jūros bangavimo ir smilčių, pribyrančių į batus; nuraškysime su pirmaisiais pomidorais, drauge su mėlynėmis gainiosime po saldų pieną.

nes reikia tiek nedaug, kad imtų blizgėti akys ir iš toli toli, ant pilko lauko, užuostum donelaičio girios alsavimą. ir tada –
žiupsnis tikrumo,
žingsnis pa(si)tikėjimo,
pakylėjimo trupiniai.

kepto baklažano salotos su ožkos sūriu
salotos (smagiausia – kelių spalvų!)
pusės šviežio pomidoro
kelių riekelių baklažano
gabalioko ožkos sūrio (naudojau šį)
aliejaus
džiovintų bazilikų, raudonėlių, čiobrelių

salotas nuplauname, nusausiname ir sudedame lėkštėn. pomidorą nuplauname, supjaustome ir sudedame ant salotų. truputukyje aliejaus apkepiname baklažano riekutes ir dar šiltas išdėliojame greta. užbarstome smulkinto ožkų sūrio, apibarstome prieskoninėmis žolelėmis ir apšlakstome aliejumi. nusigriebiame gabalioką traškios duonos, valgome sparčiai (kol baklažanas neatšalo!), bet baisiai mėgaudamiesi (mat nežmoniškai skanu). mintyse dėkojame bri.

pagal tastyart receptą.

Praėjo jau nemažai dienų nuo tada, kai dovilė buvo atvykusi. Iki šiol dar nebuvo tokios šaltos dienos, kaip tada, kai mudvi išėjom pasivaikščioti po miestą. Dangus buvo giedras, baltais debesėliais ir jame švietė mėnulis. Dovilė pakaitomis naudodamasi savo telefonu ar fotiku, fotografavo viską aplinkui – kaip tikra turistė,) O ir išties – edinburgas buvo nepaprastai gražus tą dieną. Vyko St.Andrews festivalis ir, jei neklystu, visą savaitgalį įėjimas į pilį buvo nemokamas. Užlipus ant jos bokštų, edinburgas prieš mūsų akis leidosi kalva pro nacionalinę galeriją ir tolo gatvėmis nuostabiais stogais su kaminėliais į priekį, iki jūros. TAIP, už valandos kelio nuo pilies matėsi jūra. Koks nuostabus tas edinburgas vis dėlto yra, pagalvojau aš. Bet dar lig šiol jis man negali pakeisti buvusio mylimojo – kasdien aš Vilniaus ilgiuosi, net jei jis vietoj pilies turi tik bokštą.

,, Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, su meile perpus mašinų smalkėm atskiesta…”

čia yra senas ofisų pastatas priešais mano darbą, kuris man primena dailės akademiją ir sandrutės salotinį švarkelį, akademijos stogą.

Kai dovilė buvo čia, mes darėme fish’n'chips vakarienę, kurios metu aš susipažinau mindaugu. Mindaugas dar to nežino, bet jis yra būsimas mano geriausias draugas. Bet apie jį vėliau. Deja, nei žuvies, nei bulvyčių nufotkinti nepavyko, nes juos mes suvalgėme ir panašiai,) Dėl to aš čia jų dabar neaprašinėsiu, bet tikriausiai apie žuvies voliojimą miltuose, kaip ir apie Mindaugą, papasakosiu vėliau.

O šiam kartui parašysiu, kiap kepiau avižinius sausainius. Man jie visuomet labai patikdavo, bet aš parduotuvėje niekad labai skanių nerasdavau. Prisimenu, kartą net liepiau draugei susikrauti savo sausainius į kokią lėkštę ir atiduoti man sausainių pakelį su pavadinimu, nes ji buvo nusipirkusi visai neblogų jųjų.Vėliau užaugau ir supratau, kad avižinius sausainius gi taip lengva išsikepti, ir kartą, kai mūsų butuky nebuvo nieko skanaus, o tik likučiai cukraus ir panašiai, aš radau ‘poridge oats’ spintelėj (čia britijoj/škotijoj populiarus dalykas – aš manau,tai tik smulkiai sumaltos avižėlės, nieko stebuklingiau). Tai čia toks labiau ne receptas, o padrąsinimas, kad kartais galima pasikliauti savo kulinarine galva ir iš nieko sukurti ką nors kramtomo.

avižiniai sausainiai iš edinburgo

60 g avižėlių (aš naudojau smulkintas, ne tokias stambias, kaip kad lt perku)

260 g miltų

160 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

60 g pieno

šaukštas sviesto

sauja migdolų ar kokių riešutukų ar net kokių džiovintų spanguolių, pasmulkintų

1 arbatinis š. kepimo miltelių

kadangi šitie sausainiai ne kokie makaronai (nu ką, čia toks lietuviškas vertimas,D), t.y. ne kaprizingi, tai aš tiesiog viską taip ir suverčiau į dubenį: avižėles, miltus, cukrų, riešutėlius, kepimo miltelius, pamaišiau. Puodely pašildžiau sviesto, įplakiau į jį kiaušinį, užpyliau pieno ir viską pamaišiusi supyliau ant sausų produktų. Viskas,) tada padariau rutuliukų ant skardos ir juos šiek tiek paspaudžiau, kad labiau išsiplotų ir būtų panašesni į sausainius,) ŧiesa, mano skarda tai tokia nelimpanti, o jei kas ant paprastos skardos daro, tai geriau pakloti kepimo popieriaus, nes kai tas cukrus pradės lydytis, tai po to sausainių niekaip neatkabinsit nuo skardos. Pašoviau į 180 C orkaitę 20 minučių.man užteko,)

                                                                                                                                                                                                    iki*

o tada, o tada, kai labai labai nori ir labai labai lauki nuo pat kalėdų — švyst ir pasirodo tavo dovanos: knygos, peiliai, tamiflu.

tereikia amazon.com paieškoti kitrošmų veidrodžio – kad išvestų iš prakeiktų smegeninių-širdinių-rankinių labirintų.

jogurto-dribsnių sluoksniuotis (atseit parfait) su karamelizuotais obuoliais
indelio natūralaus jogurto (125 g)
cukraus, jei mėgstame saldžiau
3-4 v.š. mėgstamų dribsnių (granola) – smagiausia, kai jie dar šilti*
vidutinio obuolio
šaukšto sviesto

paruošiame obuolį: supjaustome skiltelėmis, išimame sėklalizdžius. keptuvėje išlydome sviesta ir apkepame obuolio riekeles iš abiejų pusių.
o toliau – taip paprasta, kad net gėda rašyti. sluoksniuojame: jogurtas (smaišytas su cukrumi, jei mėgstame saldžiau), dribsniai, obuoliai. arba — dribsniai, jogurtas, obuoliai. arba – arba belenkaip.
* kai namuose granolos nėra, darau taip: išlydau keptuvėje šaukštą sviesto, suberiu 3-4 šaukštus avižų dribsnių, šaukščioką sėlenų, arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, žiupsnį cinamono ir porą šaukštų kepintų riešutų. maišydama kepinu, kol dailiai paruduoja.
šilti dribsniai smagiai kontrastuoja su iš šaldytuvo ištrauktu jogurtu.