Kepykla nr. 5

keksiukams gauti egzistuoja keletas būdų:
pirmas būdas. reketuoti kepančias mergaites
antras būdas. mainyti
trečias būdas. pirkti a) maksėse ar b) bandelinėse
galiausias būdas. kepti pačiam

keksiukams gaminti egzistuoja keletas būdų:
pirmas būdas. vienaragį pašeriame mėlynėmis; arba citrinomis bei aguonomis; arba kumpeliu; arba šokolado gabalėliais bei avietėmis. po vienaragio uodegėle pastatome kibirioką. laukiame.
antras būdas. žr. žemiau.

keksiukai su avietėmis ir šokolado gabalėliais
kokie 8 keksiukai
125 g miltų
3/4 a.š. kepimo miltelių
75 g cukraus
90 g sviesto
beveik 1/2 st. natūralaus jogurto
1/4 st. vandens
1 kiaušinis
50 g pieniško šokolado
75 g aviečių (šviežių arba šaldytų, bet atšildytų)
stambaus rudojo cukraus (pvz., demerara)

orkaitę įkaitiname ligi 190oC. pasiruošiame keksiukų formeles.
sumaišome miltus, kepimo miltelius ir cukrų; viduryje padarome šulinėlį.
ištirpiname sviestą. nukėlę nuo karščio, supilame jogurtą ir vandenį, galiausiai – kiaušinius ir gerai gerai išmaišome.
supilame skystąją masę į šulinėlį ir maišome. svarbu nepermaišyti — gali likti ir miltų gumulėlių, tešla neturi būti vientisa nelyg kokiam biskvitui! galiausiai atsargiai įmaišome kapotą šokoladą ir avietes. išdalijame tešlą į keksiukų formeles (tam davė, tam davė, o tam ir neliko..), apibarstome ruduoju cukrumi.
kepame kokių 18-22 minučių – tol, kol viršus taps švelniai auksinis, o spustelėtas regėsis tvirtas ir atšoks. galime tikrinti ir pagaliuku, bet turint omeny, kad esti nemenka tikimybė užtaikyti ant šokolado gabalėlio ar avietės – galime susiklaidinti!
leidžiame pravėsti skardoje. gardžiausi – dar šilti, kol šokoladas minkštutėlis ir dar ištirpęs; bet atvėsę irgi visai nieko.

adaptuota iš TheStoneSoup.

ankstų rytą norfėje groja kažkuri iš amelie melodijų, o aš prisimenu, koks virpuliukas kadaise bėgiodavo rankom ir nugara, kai Artėdavo Rugsėjis ir Reikėdavo Prekintis Mokyklai; ir tą naujos kuprinės ir dar neatverstų sąsiuvinių kvapą, jauduliuką, pradedant Naują Užrašų Knygutę ir viltis Šiemet Rašyti Tvarkingai, ir – dar kai mokiaus Tuskulėnuose – neramų laukimą, gal bus naujokų.

o tada mes užaugame, ir mokslo metams pasiruošti pakanka tik pakelio spalvotų tušinukų, ir tai — tik todėl, kad šiemet tikrai turėsiu tvarkingus užrašus, va.

dar, kol buvo Vasaros Vidurys, kepiau pyragą su slyvomis, ir visai nebeturiu ūpo fotkinti, todėl nuotraukas vagiu iš tėčio.

dubtelėjusių slyvų pyragas su meduoliais kvepiančia tešla

1,5 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1/4 a.š. malto kardamono
70 g kambario temperatūros sviesto
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/4 st. baltojo cukraus (arba vietoj šitų abiejų beriame 1/2 st. šviesiai rudo cukraus!)
2 dideli kiaušiniai
1/3 švelnaus skonio aliejaus
tarkuota apelsino žievelė
1,5 a.š. vanilės ekstrakto
slyvų — priklauso nuo dydžio! jei didziulės, pakaks 8

slyvas perpjauname pusiau, išimame kaulą.
įkaitiname orkaitę iki 180oC, pasiruošiame 20×20cm kepimo formą: ją ištepame sviestu, išbarstome miltais, o jų perteklių išpurtome.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir kardamoną.
išplakame (KA, aš tave myliu) sviestą, kol jis taps minkštas ir kreminis – teks plakti kokias 3 minutes. suberiame cukrų ir plakame dar porą minučių. po vieną įkuliame kiaušinius, po kiekvieno paplakame po minutę. vidutiniu greičiu įplakame aliejų, vanilę ir apelsino žievelę – masė turėtų atrodyti lengvutė ir vientisa. lėtai įmaišome sausąjį mišinį, nepermaišome!
tešlą supilame į kepimo formą, ant viršaus perpjautąja puse į viršų sudėliojame slyvukes. jas spustelime, kad įsipatogintų.
kepame apie 40 min, kol viršus taps medaus rudumo (taip taip, pripažįstų — perkepiau!), ir dantų krapštuko testas patvirtins: gatavas!. išimame iš orkaitės, tačiau paliekame skardoje 15 minučių; išimame ir leidžiame atvėsti.

pyragas elgiasi taip gana įdomiai: pirmąją dieną rodo dantukus ir trupa trupa nelyg koks be glitimo būtų (melagis!), o pernakvojęs sandariame maišelyje, tampa minkštesnis ir drėgnesnis.

valgėme, aišku, su liOdais, kuriuos dabar ruošiame kitaip: naudojame pusę skardinės sladinto ir pusę stiklinės nesaldinto kondensuoto. ir dar šliūkštelime degtinytės, kad nesustingtų į kaulą!

p.s. cukraus kiekį mažinau! originale siūloma naudoti 3/4 st. šviesiai rudo cukraus, tad, jei mėgstame saldžiau (mirkt mirkt), atkreipkime dėmesį!

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

ką normalūs žmonės daro, pavėsyje pastebėję plius trampenkis (ir plius tramaštuonių prognozes savaitgaliui)?

tikra tiesa! – kepa sausaines ir tartus su voveraitėmis vakarienei; ir šiaip, kaitina virtuvę, kol pro langus ima veržtis dūmai, ant kurių užmetę skraidantį kilimą, bandytume nuskristi kur vėsiau, bet, pala, juk net sibire plius trisdešimt ir tirpsta ledynai, per televizorę rodė.

paskiau tie normalūs žmonės praktikuoja neigiamą pykčio reiškimą, neteisingą – mintimis spardo viską, ką tik išgali, keikiasi ir putoja, nes, ėmus ramiai kalbėti su plakta grietinėle – man nepatinka, kad tu, net neišsiplakusi, imi ir persiplaki, nors aš tavimi ir rūpinuosi, iš anksto laikau šaldiklyje – gali prireikti šmurkštelti žaliosna kelnėsna ir pasiprašyti atostogų antakalnio miškuose.

dar saujomis mėtausi mėlynėmis – taip, tarsi daugiau jų gyvenime nebeketinčiau ragauti. tokios tokelės, nieko nepadarysi.

p.s. šit’s tort’s pasigaminasi lengviau nei kad gali atrodyti, tikrai!
p.p.s. fotografavo vis dar tėtis.

mėlynių tortas su ramunėlėmis
18 cm tortas

mėlynių pyragui
100 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
47 g cukraus
1 (mažesnis) kiaušinis
30 g tirpinto ir ataušinto sviesto
87 g natūralaus jogurto
55 g mėlynių

mėlynių putėsiams
3 g želatinos
140 g mėlynių
22 g cukraus
112 g riebios grietinėlės

ramunėlių putėsiams
2 kiaušinių tryniai
2,5 g želatinos
29 g vandens (pastaba: naudojau daugiau, bo tokio kiekio ramunėlių man net nepavyko sudrėkinti šia trisdešimčia gramų; taigi vandens pyliau daug, verdant sirupą jis vis viena nugaruoja)
33 g cukraus
140 g riebios grietinėlės
9 g džiovintų ramunėlių

ramunėlių sirupui
85 g vandens
1 v.š. džiovintų ramunėlių
1 v.š. cukraus

pagrindui 20×20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. miltus persijojame su kepimo milteliais, įmaišome cukrų. atskirai sumaišome kiaušinius, jogurtą ir sviestą. įmaišome šią masę į miltus, kol nebesimatys sausų miltų. atsargiai įmaišome mėlynes, stengiamės jų nesutraiškyti. tešlą supilame į paruoštą skardą, išlyginame paviršių ir kepame iki 175° C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min – patikriname dantų krapštuku. atvėsiname.

ramunėlių putėsiams ramunėles užplikome verdančiu vandeniu ir paleikame kokioms 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame ir išspaudžiame žoleles. į puodą supilame ramunėlių nuovirą ir cukrų. uždengiame ir užverdame ant vidutinės ugnies. sirupui užvirus, atidengiame ir paverdame iki 114oC (jei neturime termometro, galime tikrinti taip: imame vielinę kilpelę (pėvėzė, pagamintą iš sąvaržėlės), pamirkome sirupe ir bandome papūsti – pasiekus tinkamą temperatūrą, turėtų pavykti išpūsti burbulioką, nesusprogdinus plėvelės.).
tuo metu želatiną užpilame 1 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. trynius išmaišome (KA, aš tave myliu ♥). išbrinkusią želatiną ištirpiname ant vandens garų vonelės ar mikrobangų krosnelėje. kai cukraus sirupas pasiekia 114oC, jį lėtai supilame į plakamus trynius. nenustodami plakti plona srovele supilame ištirpintą želatiną ir masę išplakame iki beveik-baltumo, kol jos tūris padidėja kelis kartus ir ji ataušta. įmaišome išplaktą grietinėlę.

mėlynių putėsiams želatiną užpilame 1,5 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. mėlynes sutriname, suberiame cukrų ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta. įmaišome želatiną. ataušiname masę iki kambario temperatūros ir įmaišome išplaktą grietinėlę.

sirupui ramunėles su cukrumi užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame ir palaikome 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame.

iš mėlynių pyrago išpjauname 18 cm skersmens apskritimą ir įspaudžiame jį į torto formą. pagrindą gausiai sulaistome ramunėlių sirupu. sukrėčiame ramunėlių putėsius, išlyginame paviršių ir bent 30 minučių pašaldome, kad sustingtų (ar nors apstingtų).

supilame mėlynių putėsius, išlyginame paviršių ir pašaldome per naktį – aš kišau šaldymo kameron, o kitą dieną, likus kokioms šešioms valandoms ligi skanavimo, ištraukiau ir palikau šaldytvue atšilti. nuimame torto formos kraštelį, papuošiame šviežiomis mėlynėmis ir plakta grietinėle.

žavimės savo darbu ir plojame katučių.

receptą užmačiau pas sonatiną, tik pritaikiau savo mažesnei formai – ei, mes tik trys valgytojai!

matanalizę išmainius į savianalizę santykiu 1:10 ir termometro žmogeliukui užsivožus skrybėlę nuo saulės, tinklaraštis susikiša rankas į šortų kišenes ir niūriai dūlindamas spardo dulkių ir kudlų kamuoliukus.
- kaip tu dėl to jautiesi?- klausiu jo.
- sunku,- sako.

et, bent po kol kas pakentėkime atostogas!

tartas su migdoliniu kremu ir serbentais
20 cm tartas
pagrindui
95 g sviesto (kambario temperatūros)
1/2 a.š. druskos
25 ml vandens ar pieno
125 g miltų
įdarui
50 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus pudros
50 g maltų migdolų
1/2 a.š. krakmolo
1 kiaušinis
šlakelis migdolų esencijos (geriausia – karčiųjų migdolų)
62,5 g plikyto kremo
serbentų!! (tiktų ir su, pėvėzė, mėlynėmis)

kremui sviestą supjaustome mažučiais gabalėliais ir medine mentele dubenyje sutriname ligi vientisos masės – bet neplakime tiek, kad pasidarytų purus!! paeiliui supilame cukrų, maltus migdolus, krakmolą, kiaušinį ir esenciją, lėtai maišydami. įmaišome iš anksto pasiruoštą plikytą kremą. jei kaipmat nenaudojame, uždengiame maistine plėvele ir kyštelim šaldytuvan.
pagrindui sviestą supjaustome mažesniais gabalėliais ir medine mentele sutriname ligi vientisos masės. mažame indelyje piene irštirpdome druską, po truputį skystį supilame į sviestą, nuolat maišydami. miltus įsijojame ir staigiai sumaišome – atsargiai, nepermaišykime!! išverčiame tai, ką turime dubenyje, ant stalo ir greitai suminkome vientisą tešlą (vėlgi, geriau neperminkyti!). įvyniojame maistinėn plėvelėn ir leidžiame pailsėti šaldytuve porą valandų. iškočiojame nestoru sluoksniu (~2 mm), įklojame į tarto formą. supilame kremą, primėtome uogų, kepame 180-190 oC, kol kremas nebebus skystas – palei knygą, kokių 30 minučių. pravėsiname. skanaujame.

tešlos bei kremo receptai – iš p. hermé la larousse des desserts.

‘buvo agnė atgrubnagė, tinginė, rėksnė, melagė,’- taip man mama sakydavo vaikystėje.

bet kadangi mano mama nemoka nei bandelės iškepti, tai juokiasi tas, kas yra agnė. todėl aš jai pažadėjau įdėti receptų bandelių, kurių galima pasidaryti iš anksto, užšaldyti ir kepti kas rytą savo vaikams į mokyklą, arba sekmadieniais, jei sužinai, kad greitai į svečius atvažiuos pusryčiauti severija. tiesa, man kol kas tik šiek tiek sekasi sugalvoti tikrai gerą būdą, kaip jas tobulai iškepti iš užšaldytų. galbūt taip yra dėl to, jog švieži produktai yra švieži produktai ir kai bandai ką nors užšaldyti ir vėl atšildyti po to, nieko gero nebus. na, bet žiūrėsim, gal ką dar sugalvosim…

bandelės su cinamonu (a.k.a. žievelės)
gana didelė gauja jų (pusę iškepi – pusę užšaldai)

570 g miltų (didelis glitimo kiekis, ty kokie A, angl. ’strong flour’ bus)
30 g gyvų/ 7 g instant mielių (aišku, galite su manim diskutuoti, kad ne tokią proporciją skaitėt ar pan: tiesiog man tai suveikė (sainsburio mielės,D), o jūs galite naudoti kokias norite mieles, kokias norite kiekiais,)
85 g cukraus
100 g margarino
290 g pieno
—–
pabarstymui
30 g margarino
50 g cukraus
6 g cinamono arba pagal skonį

1. jei darote su gyvom mielėm, pieną reikia vos vos pašildyti (optimali temperatūra – apie 30 C laipsnių), dalį jo įpilti į puodelį, įdėti šaukštą cukraus, ištirptinti mieles, palikti pastovėti kambario temperatūtoje kokias 15 min. turiu prisipažinti, kad nežinau, ką daryti su dried mielėm: ar jas reikia kildinti? nes aš naudojau instant mieles – jas tik suberi į miltus, užmaišai ir jos *pokšt* ir suveikia.

2. į miltus įdėti sausas mieles, cukrų, žiupsnelį druskos, pamaišyti, supilti  gyvas mieles, jei naudojat, ir ištirpintą margariną. pamaišyti ir pradėti pilti (likusį) pieną. beminkant bus matyti, ar reikia visą pieną supilti, ar ne, bet mielinė tešla pasidaro minšta ir tąsi ne dėl skysčio, o dėl ilgo minkymo, todėl nepatingėkite ir paminkykite ją, kol ji taps minkšta kaip pagalvėlė ir tąsi. tikriausiai sunaudosite visą pieną, o gal šlakelis liks, o gal reiks lašelio daugiau – bus matyti. uždenkite tešlos kauburėlį plėvele ir leiskite tešlai pailsėti kokias 15 – 20 min.

3. tuo tarpu išsilydikite dar margarino patepimui, sumaišykite cukrų su cinamonu, pasiruoškite skardą, pabarstytą miltais, bandelėmis. kepimo popierius irgi tiks,)

4. iškočiokite tešlą į 0,5 cm storio stačiakampį, patepkite jį ištirpusiu margarinu, pabarstykite cukrum ir cinamonu. suvyniokite tešlą į ritinį, vėl patepkite margarinu, vėl pabarstykite cukrais ir cinamonais. supjaustykite norimo dydžio bandelėmis, sudėkite ant skardos ir leiskite joms pakilti kokį pusvalandį. prieš kepant, pirštu įspauskite veritkalią duobutė bandelės viduryje, jos šonai dėl to šiek tiek išlįs į išorę. kepkite 190 – 200 laipsnių C temperatūroje, kol skaniai apskrus, kokias 15 min. vėlgi turiu įspėti, kad temperatūra ir laikas priklauso nuo individualios orkaitės, nepalikite bandelių be priežiūros.

——

5. likusias bandeles sudėkite ant miltais pabarstytos pjaustymo lentelės, kiškite į šaldiklį. užšalusias perkelkite nuo lenteles į plastikinį maišelį. kaip ir minėjau, dar neradau tobulo būdo jas iškepti, bandžiau taip: vakare ištraukite bandeles iš šaldiklio, sudėkite ant miltais pabarstytos skardos, palikite šaldytuve per naktį. ryte ištraukite iš šaldytuvo, leiskite joms pakilti šiltoje orkaitėje (30 laipsnių C) kokias 15 min. ištraukite, įkaitinkite orkaitę ir kepkite kaip paprastai.

tiesa, ką tik supratau, kad tokį įrašą jau esu dariusi ir aptikau jį receptų stalčiuje net, todėl dabar iš savęs juokiuosi, bet gal čia tik reiškia, kad šitos bandelės tikrai skanios ar kažką pan…