You can’t be what you were so you better start being just what you are

Liepa 28th, 2014 Posted in desertai | No Comments »

Dalykai sukrito, kai atėjo laikas. Latvijos pajūrio išimtys ir išmintys palenkė galvą šonan ir pro ausį supylė stiklinę priėmimo ir galėjimo paleist.

Pasirodo, tas savaitgalis užsuko labai teisingą varikliuką – neatsimenu kada jautusi tokią ramybę, kad ir sumišusią su liūdesiu, kaip Milane.
Vis dar truputį atsijungusi pasyviai plaukiau link išėjimo, apspangusi ieškojau mineralinio vandens ir sumuštinių kiosko, vangiai vedžiojau pirštą po metro žemėlapį. Delnais ir pusnuogėmis šlaunimis jaučiau perdien įšilusį akmenį prieš Katedrą. Lyg užhipnotizuota sekiau skraidančias liepsneles.
Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla; ir tik užsimerkus dar žybčiojo poros praėjusių valandų šviesos.

Pirmi akordai; kaip visada, euforijos užuominos: šiluma ir šiurpuliai, nuo pakaušio sruvenantys žemyn per visas galūnes; tada – stiprėjantis drebulys gerklėj ir jausmas, kad krūtinė tuoj tuoj sprogs. Kol grojo šį, ir aną, klausiau savęs – kodėl ne taip, kaip visada, kodėl ta pirmų poros minučių euforija trenkė žaibu ir nutekėjo žemėn, ir nebepasikartojo, ir paliko tik tušššššš-tuuuu-mąąąąąą. Kišenėn sugrūdau gerą saują racionalizacijų, ir tada jas tiesiog paleidau. Šok(inėj)au kaip anksčiau, ridenau ašarėlę, protarpiais sustingdavau kalno pozoj; o tada – plaukiau link išėjimo, ieškojau sumuštinių, keliavau ligi Katedros. Smegenų dėžutėj – vakuumas; zylės širdelėj – visiška tyla.

Putėsiai

Šiandien pabudusi ryte pajutau, kad noriu skaityt. Atsisėdau ir padariau suplanuotus darbus. Po vieną. Tiek, kiek norėjosi (visus kitus spėsiu, kai norėsis):
peržiūrėjau buitinę techniką;
susirinkau paskutinius Latvijos trupinius (nors Julės akys ir rankinės didelės — ką čia žinai, gal kur koks likęs);
parsinešiau krepšį būsimiems siuviniams;
ir kažkurią akimirką pajutau itin gražių dalykų;
ir pirmąsyk pajutau, kad

pa
lei
dau,

kad many nebėr vietos prisiminimams ar analizėms – juokingų dramų, tuščių ginčų, deginančių pykčių, mikliai žongliruojamų nusivylimų.

Kai ryža galva ir kiek įdegusios rankos laisvos, galiu štai taip kaukšėt klaviatūra, ir mėgautis minkštu klak klak klak, ir maišyti kažką kvepiančio Debesims, ir net kai šaldytuve nerandu sviesto, įkvepiu, iškvepiu, ir randu jį durelėse (o jei ne – būčiau ėjusi parduotuvėn, menka bėda).

Neatsimenu kada jautusi tokią ramybę kaip šita, po Milano.

- – -

Čia yra šokoladinis debesėlis su karameliniu apvadu, nusileidęs į žemę. Atsargiai: saldu; bet apima tokia palaima kaip iš kokios Bounty reklamos (na, juk debesį ragaujat,- kaip kitaip galėtų būti?)

Putėsiai

Šokoladiniai putėsiai su sūdyta karamele
8 (mažos) porcijos
100 g cukraus
3 valg. š. sviesto
180 ml riebios grietinėlės
170 g juodo šokolado
4 dideli kiaušiniai
1/4 arb. š. druskos

Cukrų suberkite į nedidelį prikaistuvį ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai jis ims lydytis ties kraščiukais, imkite maišyti karščiui atsparia mentele. Neprideginkite ir palengva maišydami kaitinkite, kol visas cukrus išsilydys ir karamelizuosis.
Kai karamelė bus tamsaus gintaro spalvos ir ims šiek tiek rūkti, nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir suberkite kubeliais supjaustytą sviestą. Išmaišykite. Palengva įmaišykite grietinėlę. Cukrus gali sušokti į kelis didelius gabalus – tai normalu. Grąžinkite prikaistuvį ant ugnies ir maišydami kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukraus gumulai ištirps.
Kai karamelė bus vientisa, suberkite šokoladą ir maišykite, kol jis ištirps. Perpilkite mišinį į didelį dubenį ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. Įmaišykite trynius.
Švariame dubenyje iki standumo išplakite baltymus. Įmaišykite trečdalį jų į šokolado mišinį, suberkite druską. Atsargiai įmaišykite likusius baltymus, kol nebebus matyti baltymų ruoželių. Masę paskirstykite tarp indelių, kuriuose tieksite putėsius, uždenkite ir palikite šaltai bent 8 valandoms arba pernakt. Tiekite su plakta grietinėle arba tiesiog taip – vienus.

Putėsiai

Šaltinis: D. Lebovitz. My Paris Kitchen: Recipes and Stories

Listen do you want to know a secret

Liepa 10th, 2014 Posted in nesaldumynai | No Comments »

A nori, paslapčikę pasakysiu,- klausia bitlai, ir aš kaip sugedusį telefoną žaisdama pakartoju, ir ištransliuoju į penktą kepyklą.
Pastaruoju metu galvoje krebžda autentiškumas. Ne tik krebžda – dar ir ilgom nagom kabina visokius kokius disonansus: taip, bet. Gal per daug, gal apsiramink su atvirumu, a?
Atrodo, tuo atvirumu ausys jau išzyztos, puslapiai tušinuku prikreivalioti, pinteresto lentos prikabinėtos, akys prieš miegą švytinčiam ekranui išvarvintos. Ir vis tiek gelia, ir vis tiek nerimsta.

Nieko nepadarysi*, nebent virtuvės plytelių paieškosi.

- – -

Kekso pirmąsyk ragavau per Renatos knygos pristatymą, o vėliau ne sykį prisiminiau, vartydama tinklarašius. Buvo, atsiminiau, geras, ir prieš savaitę jį sumaišiau kassavaitgalinei išvykai in Alytų.

Svogunu laisku keksas

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas

100 g alyvuogių aliejaus
3 kiaušiniai
100 ml pieno
200 g miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
100 g tarkuoto kietojo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
100 g svogūnų laiškų

Išplakite alyvuogių aliejų, kiaušinius ir pieną. Kitame dubenyje miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sūriu, druska bei pipirais. Nuolat maišydami suberkite sausus produktus į kiaušinių plakinį ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešla turi būti tiršta.
Svogūnų laiškus sukapokite ir įmaišykite į tešlą.
Kepimo indą (naudojau 22×9 cm) išklokite kepimo popieriumi. Į jį supilkite tešlą ir kepkite 190oC orkaitėje apie 40 minučių. Iškepusį keksą kelioms minutėms palikite skardoje, tada išimkite ir leiskite visiškai atvėsti.

Šaltinis: R. Ničajienė. “Sezoninė virtuvė”

I know, the past will catch you up as you run faster

Birželis 24th, 2014 Posted in desertai, keksiukai | No Comments »

Uf! Uf! Uf! tikriausiai yra visa, kuo šį įrašą galiu pradėt.

Tas uf yra atgaiva – atbula ranka nuo kaktos pakraščio link priešingo užausio braukiami ataugę kirpčiai. Atsilošus kėdėj, kojas ištiesus ant spausdintuvo, su dideliu stiklu burbuliuoto Spritz’o – juk vasara, po paraliais! Po uf suneriu plaštakas, sutreškinu pirštų sąnarius, atsiverčiu wordpressą.

Tas uf yra nerimas – kaklo sukiojimas ir galvos laužymas: iš kur tas vis niekur nedingstantis neįtikėtinai didelis noras dalytis asmeniškumais? Internetai sako, jog blokuoti mintis gali būt blogai; aplinka liudija ir priešingų dalykų. Trumpai užsimenam apie nuoširdumą ir pažeidžiamumą; mintys mušasi ir šokinėja viena per kitą (ir tegul – peršokus per ištiestas kojas, sako, nebeaugama). Įkvepiu, iškvepiu, uf, kartoju mantras, pulsas lėtėja.

Better than anything cupcakes

Tas uf yra įsimylėjimas – malonus spaudimas krūtinėj, šiek tiek išsiplėtę vyzdžiai, kai I. klausia, ar nenori dar tų riedučių lauk trenkt po tiek smūgių? Ką tu, sakau. Su kiekviena diena vis labiau klimpstu.

Tas uf yra nepateisinti lūkesčiai – atsitiktinai rastas mylimo eilėraščio vertimas, kuris lietuviškai skamba visai ne taip kaip tuos n metų man skambėjo, ne taip ne tuos klavišus širdukėj spaudo.

Kitaip tariant, tas uf yra Kasdienybė, kurią 6mm f/2.8 teužfiksuotų.

- – -

“Debesų” organizuotos keksiukų šventės priminė, kaip smagu kepti keksiukus – dėliot nelyg kokį koliažą asambliažą instaliaciją iš pagrindo-įdaro-kremo-papuošimų. Meditacija.
Šitie žavūs. Nagi, žvilgterėkit vien į sluoksnius – kakavinis biskvitas, kondensovkė, karamelė, beveik neriebus sviestinis kremas. Tiesą sakant, dabar jį iš receptų segtuvo išsitraukiu labai dažnai. Pripažinsiu, kad įprastas sviestinis kremas man pavyksta retai – dažniausiai jis sušoka gabalais ar šiaip nebūna toks glotnus kaip norėtųs (beje, mokytoja profkėj minėjo, jog galima įplakti kelis šaukštus karšto vandens – kremas turėtų tapti malonesnis), be to, man jis gerokai per saldus. O kone pusę masės pakeitus miltais sutirštintu pienu, abi bėdos išsisprendžia pačios. Nuostabu.

Better than anything cupcakes

Super duper vau keksiukai
16 keksiukų

Keksiukams:
1/4 st. + 2 valg. š. kakavos miltelių
1/4 st. + 2 valg. š. karšto vandens
1 1/2 st. miltų
1/2 arb. š. maistinės sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š.druskos
175 g sviesto
1 st. cukraus
2 kiaušiniai (kambario temp.)
1/2 st. grietinės (kambario temp.)
2 arb. š. vanilės ekstrakto

Keksiukams papuošti:
1/2 st. saldinto sutirštinto pieno
1/2 st. karamelės
sviestinio kremo
riešutų šokolade ar pabarstukų, ar vėliavėlių, ar dar ko

Mano Mėgstamiausiam Sviestiniam Kremui:
1 st. pieno
3 valg. š. miltų
260 g sviesto
1 st. cukraus
2 valg. š. vanilinio cukraus

Pirmiausia iškepkite keksiukus.
Keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierines formeles. Orkaitę įkaitinkite iki 180oC.
Mažame dubenėlyje sumaišykite kakavos miltelius su vandeniu.
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maistinę sodą, kepimo miltelius ir druską.
Mikrobangėje ar nedideliame prikaistuvyje ištirpdytkite sviestą. Elektrinių plaktuvu į jį įmaišykite cukrų, kol sviestas atvės (maišyti teks apie 5 minutes).
Po vieną įplakite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišykite. Supilkite vanilės ekstraktą ir kakavos mišinį. Maišykite, kol masė taps vientisa.
Galiausiai suberkite miltus ir grietinę. Berkite pamainomis: miltai-grietinė-miltai-grietinė. Neperplakite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
Formeles iki 3/4 pripildykite tešlos. Kepkite 15-18 minučių, kol į vidų įkištas medinis pagaliukas išlįs švarus.
Keksiukus išimkite ant grotelių. Po apačia padėkite kitą skardą, kad turėtų kur nutekėti karamelės ir kondensuoto pieno perteklius.
Šakute ar mediniu pagaliuku subadykite keksiukus. Ant keksiukų paskirstykite kondensuotą pieną, o tada – karamelę. Leiskite atvėsti. Galiausiai keksiukus papuoškite sviestiniu kremu (žr. žemiau) ir pabarstukais arba riešutais šokolade.

Kremui mažame prikaistuvyje sumaišykite miltus ir pieną. Nuolat maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol masė sutirštės. Palikite atvėsti iki kambario temperatūros.
Elektriniu plakikliu plakite sviestą, cukrų ir vanilinį cukrų iki purumo, apie 4-5 minutes. Supilkite pieno ir miltų mišinį ir plakite dar 5-10 minučių, kol masė bus itin puri, o cukrus iki galo ištirpęs.

Šaltinis: Garnish & Glaze

And we’ve been in between the days for years

Gegužė 30th, 2014 Posted in nesaldumynai | No Comments »

Kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj, vakarienes labai norisi valgyti balkone. Patartina atsigulti šezlonge arba kojas patogiai ištiesti ant kojų kėdutės – nelyg kokioj ikėjos ekspozicijoj. Gurkšnoti mimozas (žinau mergaitę, kuri jas fantastiškai gamina) ir žvalgytis, kaip

Pasaulis,
Gyvenimas ar
kaimynai

skuba,
ritasi,
plaukia

pro šalį (šitoje vietoje reikėtų sujungti tinkamus variantus).

Tiesa, pro mano balkoną dabar matyti tuščias plotas, kur nebestovi pagal geriausias Šanchajaus tradicijas statyta troba. Praėjusį savaitgalį I. manęs klausė, kas stovėję prie Kuro aparatūros stotelės, kur dabar žemę lygina,- ir negalėjau atsakyt. Pokyčiai, t’sakant, visur tik pokyčiai.

- – -

Mą gimtadienio proga Tė buvo užsakęs užkandžių iš restorano Perkūnkiemy. Mums tokios vakarienės idėja labai patiko.

Ypač kai taip trūksta laiko, kaip dabar, prieš paleidžiant nerealiai spalvotą žurnalo numerį. Arba kai taip karšta, kaip buvo savaitės pradžioj.

Skrebučiai

prancūziškas batonas
aliejus (aš naudoju aliejų nuo saulėje džiovintų pomidorų)

Batoną supjaustykite 1-1,5 cm storio riekelėmis, teptuku iš abiejų pusių aptepkite aliejumi ir kepkite orkaitėje (geriausia – ant grotelių), kol šiek tiek apskrus.

Bruschetta

… su porais ir ožkos sūriu

15 g sviesto
2 porai
3 valg. š. riebios grietinėlės
50 g minkšto ožkos sūrio
druska
pipirai

Porus supjaustykite pusžiedžiais ir apie 10 minučių kepkite svieste ant silpnos ugnies, kol porai suminkštės. Aš įberiu šiek tiek druskos – taip procesas vyksta greitėliau.
Supilkite grietinėlę ir dar keletą minučių pakepinkite. Suberkite 2/3 trupinto ožkos sūrio. Pagardinkite pipirais ir, jei reikia, druska.
Masę storai tepkite ant skrebučių. Apibarstykite likusiu sūriu ir patiekite, kol šilti.

Šaltinis: Spicecoat’s blog.

Leek

… su garstyčiomis gardinta maskarpone

1/2 st. maskarponės
1/4 st. kapoto šviežio baziliko
3 valg. š. Dižono garstyčių
druska
pipirai

Visus ingredientus sumaišykite nedideliame dubenėlyje, tepkite ant skrebučių ir patiekite.

Šaltinis: bon appétit.

We are alive take a deep breath

Gegužė 8th, 2014 Posted in sausainiai | No Comments »

Bičiulis VV, su kuriuo retai, bet reguliariai išgeriame olaus (o kartais susitrenkiam perėjose), sako, kad kassyk, mums susitikus, vis kuo nustebinu. Tiesa, ne apstulbinu (kad ir kaip stengčiausi), bet kokią netikėtą naujieną ar faktą iš įsivaizduojamos skrybėlės ištraukiu.
Murkdydamasi (ar džiaugsmingai turkšdamasi) tuose vyksmuose diena iš dienos, minėtų pokyčių nė nepastebiu – be abejo, išskyrus kartus, kai nusižarinu kasas, pariečiu blakstienas ir panosėj niūniuoju Antony; tada nuoširdžiai pasimetu, žvilgterėjusi veidrodin!
Tačiau atsigręžusi atgal – juk iš toliau didziulis paveikslėlis geriau matyti – galiu sakyt: teip, išties

Labai.
Daug.
Visko.
Įvyko.
Per pastaruosius porą metų.

Dabar atrodo, jog tikriausiai daugiau nei per visus ligtol buvusius – o galbūt čia vėlgi tik dėl perspektyvos ir užpuolusio noro suprasti bei pasidaryti išvadas.
Ką žinau, tai žinau tikrai: kitam vėluojančio triušio urvo gale išlindau (išlendu?) jau kitaip, kitokia, nors vis dar ryža (ir vis dar dviračiuota, tik nebe per lietų), su daug daug klausimų, su tvirtu tikėjimu, kad ir tai normalu. Įdomūs pasauliai priešaky.

- – -

Jei Nutellą skaidytume į jos sudedamąsias dalis ir dar šiek tiek pridėtume malonios trapios burnoj tirpstančios tekstūros (tekstūros, Asta, tekstūros :)), tai gautume šituos damų būčkius.
Man kiek saldokoki, bet turėkite omeny, jog aš įprastai visur visur cukraus mažinu (ir todėl mano šauniausios Kauno bendradarbės sakydavo, jog mano tortams trūksta saldumo; kai ruošiau pastarąjį, į savo skoniui paruoštą kremą bei tešlą dar krėstelėjau porą šaukštų Rududu bei saują cukraus).

Baci di dama

Šokoladiniai riešutiniai būčkiaiBaci di dama
36 sausainiai

100 g lazdyno riešutų
100 g cukraus
100 g miltų
100 g sviesto
100 g juodo ar pieniško šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje ar sausoje keptuvėje. Jiems pravėsus, trindami tarp delnų pašaliname odeles. Atvėsiname riešutus.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi skardas išklojame kepimo popieriumi.
Riešutus ir 2 valg. š. cukraus virtuvės kombaine triname iki miltų. Suberiame likusį cukrų, įsijojame miltus ir gerai išmaišome (galima tam pačiame kombaine, jei jis pakankamai didelis; arba galima permesti riešutų miltus į didesnį dubenį). Sudedame sviestą ir triname iki trupinių – kombaino pulsavimo rėžimu ar tarp pirščiukų. Tešlą padaliname pusiau, įvyniojame į maistinę plėvelę ir laikome šaltai bent 2 valandas, kol sutvirtėja.
Išimame iš šaldytuvo vieną dalį tešlos. Gnybame po arbatinį šaukštelį tešlos ir suvoliojame mažą maždaug centimetro skersmens rutuliuką (taip taip, tokį mažą). Kartais pamiltuojame rankas, kad tešla neliptų. Rutuliukus išdėliojame ant skardų nemažais atstumais. Skardą paliekame šaldiklyje, kol sutvarkysime antrą tešlos dalį.
Kepame sausainius apie 10-13 minučių – tai priklausys nuo orkaitės. Sausainėliai turėtų būti čiut auksiniai. Leidžiame sausainiams atvėsti iki kambario temperatūros.
Mažame dubenėlyje mikrobangėje arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą. Merkiame vieną sausainėlį plokščiąja puse į šokoladą ir suklijuojame su kitu sausainėliu. Še tau ir damų būčkis.
Sausainiai, jei nedings tą pačią dieną, išliks skanūs apie porą savaičių vėsioje sausoje vietoje, sandariame inde.

Baci di dama

Šaltinis: Francine Segan. Dolci: Italy’s Sweets.

Kaip mano mą sako, “Valgyk, nes neliks”.

Baci di dama