Ko gero, tai geriausia, ką galėjai duoti man

Balandis 6th, 2014 Posted in dideli įvykiai, nesaldumynai, salotos | 7 Comments »

Kadaise man bandymo keliu buvo norėta įrodyti, jog iš pirmos minties baimę keliantys poelgiai [ilguoju laikotarpiu] gali vesti prie netikėtai palankių rezultatų. Nors to eksperimento nekartočiau, tikslas pasiektas – tai, kas norėta, (ir šis tas daugiau) įrodyta. □

Pamažu įgytas teorines žinias taikau praktikoje: priimu sprendimus skęsdama kamuoliniam netikrumo debesėly, darau dalykus nepaisydama to kvyksinčio nesugebėsi ir spardausi užpakalin, kad judėčiau. Veikiausiai visame tame yra kiek per mažai šuoliavimo iš komforto zonos, o šiame įraše – kiek per daug nuorodų į neva motyvuojančias sentencijas, bet gebėjimas (sau) atleist yr’ vienas iš tų dalykų, link kurių tranzuočiau minčiau dviratį.

Netikėti džiaugsmai yra netikėti ir todėl – neapsakomai žavūs; tokie, regis, visiški mažmožiai primena, kad, po paraliais, dar tiek neatrasta, negirdėta, nepatirta, ir galbūt išsigelbėjimas slypi už kampo. Na, jei ne išsigelbėjimas, tai bent muzika, nuo kurios kyla serotonino potvyniai (ir jauti tai kiekviena kūno ląstele – vos laikaisi ant kojų iš malonumo), sportai, per kuriuos neįmanoma nesitaškyt ar knygos, nuo kurių žodžių net rankos dreba (“einu į pasimatymą su Gintaru G.,”- rašiau teisingiausiai pasaulio analitikei).

Jei nekantriai žvilgterėjot žemyn, turbūt šypsot į ūsą: prisirankiojo mat mergikė gyvenimo džiaugsmo ruošinių lentynoj. Ne, katinėliai,- aš tikrai netrimituoju, kad prieskoniais apkibę lapeliai iššaukė lietų dykumoj, ištraukė mano įsivaizduojamą žiurkėną iš suicidinės depresijos liūno ar įrodė, jog žuvis – irgi maistas (žuvį ir be to labai mėgstu).

Keptas varskes suris

Tiesa paprasta kaip bandelė “Trys kapeikos”: į spartukus esą naminiam maistui ruošti žiūrėdavau su neslepiama pašaipa: “Ane? Na-mi-nis? Iš maišelio? Apie jaukų-kaimynystės-restoranėlį irgi svajoji?” Paskiau sužinojau, jog iš esmės tai tėra prieskonių ir džiovintų daržovių bei grietinėlės miltelių mišiniai, tačiau visgi tikėjau, jog pati galiu padaryti tą patį – tik skaniau; ir šiaip, žinote, ne lygis.

Šiais “pagaminta nuo nulio” mados laikais rizikuosiu būti pasmerkta ar mažų mažiausiai nesuprasta: nors mišinio “balandėliams kitaip” iš stalčiaus kol kas netrauksiu, kepimo lapelius Maggi Papyrus, baigusi dovanotas pakuotes, tikrai pirksiu. Nu žiauriai geraivištukas lieka sultingas, prieskonių nei per daug, nei per mažai, ir iškepa oi kaip greitai. Mūsų namuose gavo etiketę greitiems pietums, kai šiaip idėjų nėra.

Ne, rimtai, nežinau, kaip dar galėč’ parekomenduoti. Išbandykit.

Prieš kelias savaites vyko Maggi Papyrus pristatymai-per-brūkšnelį-serviravimo-paskaitėlės tinklaraštininkams. Makaluodama moliūgų tyrę, vištieną ir daržoves lėkštėje, viena ausimi nugirdau, jog taip galima kepti ir varškės sūrį. O keptas varškės sūris man yra vienas iš tų patiekalų, kurių puikumu nepaliauju stebėtis. Reikėjo išmėgint. Beje, šiandien apie tokį patį stebuklą parašė ir Lina. Ar reik dar įrodymų, kad labai gerai?

Keptas varskes suris

Kepimo lapeliuose keptas varškės sūris
1 varškės sūris
Maggi Papyrus kepimo lapelis

Ant nedidelės ugnies įkaitiname sausą nelimpančią keptuvę. Į kepimo lapelį įdedame varškės sūrį. Kepame iš abiejų pusių po 5-7 minutes.

Tiekiame su salotų mišiniu – šiltą arba šaltą. Arba statome iš sūrio Baltic Beach Hotel ir kuriame naujas tinklaraščio koncepcijas.

And if I only could, make a deal with God, and get him to swap our places

Kovas 20th, 2014 Posted in desertai, pyragai | 7 Comments »

Penktadienį Lina sakė keletą dalykų. Tarp jų buvo vienas, kuris man jau seniai iš galvos neišeina – šnektelėjom apie K5 įrašų pavadinimus, kurie drauge yra ir dainų žodžiai.

Man kartais kildavo mintis sumėtyti nuorodas – ar pačiuose įrašuose, ar atskiram sąraše – į visas dainas (ar bent tas, kurios pasiekiamos), kurios skambėdavo galvoje, kaukšint įrašus. Dalinimosi džiaugsmas, žinote; tada tariu sau – o kam? (tik be to tragizmo, dangun nukreipto žvilgsnio ir Atsakymo laukiančių išskėstų pirštų).

Išties smalsu, kam kurie pavadinimai išduoda, jog čia ne kokie atsitiktinai sudėlioti žodžiai, o nuorodos į muziką - Liūdnų slibinų, David Bowie, Massive Attack (ak, atsimenu, kaip, man įžengus pro Indrės duris, ji skambėjo – čiut nesudribau vietoj), Loreen, Prodigy, Nicolas Jaar, Erik Satie, Dictaphone, David Guetta ar Placebo. Dar kažkur yr’ Glass’as, ir jo man labai noris, tik nerandu archyvuos’.

Akimis bėgdama per pavadinimus, prisimenu, kokios būsenos juos rinkau, su kuo tie (ne) mano žodžiai susigrojo. Įdomu, ar tiems, kurie skaito, irgi pimpirimpimpim skamba galvoj, ar papildo antraštės tą kitą turinį. Ar būsenos apskritai su dainūškėm asociuojasi; nebūtinai čia žvalgantis — gyvenime. 

Nes man (surprise!) labai. Sykiais viskas per radiją skamba itin vietoj, ir aš imu įtarti užsisakiusi kokį nors desertą iš šizo- spektro (nors veikiausiai – paprasčiausią hipochondriją. “Man atrodo, turiu hipochondriją”. This is so meta even this acronym.). Arba, arba kartais žiūriu atgal ir tas laikas, kiekviena jo stadija nuo-iki yra taip Rihanna (simboliška, aišku), kad kvėpuojant net laužo šonkaulius. 

Taip, taip, aš suprantu, kad kartais dainos kuriamos būsenų ir istorijų nė iš tolo neuosčius, vien tam, kad penkiolikinės būtų, like, omg, aš irgi tai išgyvenau (ir su visom iš to plaukiančiom pasekmėm); todėl ne toks ir stebuklas rasti porą saujų popsūchos, kur tiesą šneką, tai ko čia aš iš viso prie tų dainų taip pristojau.

Because I can, zuikeliai, because I can.

- – -

Šitie pyragėliai mūsų šeimoje yra 100% sėkmė. Veikiausiai jau esu minėjusi – jei dar ne, paminėsiu dabar – kartais kylantį norą receptų nekartoti. Jis sprendimus ypač veikia tada, kai kalbama apie saldumynus ar kai šiaip tinklaraščio pomidorus norisi palaistyti. Na, jei kuriuo nors gyvenimo metu buvote lengvai pamišę dėl maišymo-kepimo-virimo, turbūt suprantate nerimą tiek daug receptų, tiek mažai laiko ir valgytojų.

Apie ką aš čia? Tiesa, apie 100% sėkmę. Taigi – per pastaruosius pusantro mėnesio šiuos kvadratėlius kepiau bent šešetą kartų – I’m startin’ to lose count. Kartais net du sykius per savaitgalį. Ir vis nepavykdavo jo nugapuoti. Per greit dingdavo, žinote, ir tai dar sykį įrodo šimtaprocentinę sėkmę. Kas įdomiausia, net man jis per tiek sykių nenusibodo, o tai jau, žinokite, kažkas. Na, aišku, ir tai, kad pagaminamas per dešimtį minučių (paskiau dvidešimtį minučių galima žiūrėti kokį BBT), o produktų yra artimiausioje parduotuvėje (nors ilguoju laikotarpiu užsisakinėsiu iš Barbės, va); be to, ne per saldus, maloniai kreminis IR trapus, toks tarp žiemos ir pavasario. Dabar suprantat, kodėl privalėjau pasidalint?

Cheesecake bars

Sūrpyragio kvadratėliai
9 arba 16 kvadratėlių

Pagrindui
160 g sausainių (vanilinių, kakavinių, su šokolado gabalėliais – o man skaniausia su klevų sirupo skonio “Selga”)
žiupsnis druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
115 g sviesto

Įdarui
1/2 st. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
500 g kreminės varškės
1/4 st. pieno
2 kiaušiniai

30 g šokolado

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi.
Sausainius sutrupiname kone iki miltų. Įmaišome druską, cinamoną, ištirpdytą sviestą. Maišome, kol masė tampa panaši į šlapią smėlį. Suberiame trupinius į formą, tolygiai paskirstome ir suspaudžiame. Kepame 8-10 min. Man pagrindas spalvą kiek pakeitė, nors originalas siūlė to privengti.
Formą išimame iš orkaitės ir pravėsiname orkaitę iki 160oC.
Kol viskas vėsta, paruošiame įdarą: gerai išmaišome visus jam skirtus produktus. Supilame įdarą ant iškepusio pagrindo.
Kepame apie 20-25 minutes. Kepinio vidurys, pajudinus formą, turėtų būti dar drebutinis, o kraštai jau tvirtesni. Paliekame vėsti pravertoje orkaitėje, paskiau – kambaryje.
Išlydome šokoladą ir juo puošiame kepinio viršų. Aš tam naudojau konditerinį maišelį su nukirptu kampučiu.
Laikome šaltai bent 3 valandas. Supjaustome ir tiekiame.

Cheesecake bars

Šaltinis: daugmaž pagal čia.

The only risk is that you’ll go insane

Kovas 4th, 2014 Posted in desertai, pyragai | 11 Comments »

Dėl prokrastinacijų kartais būna pikta.

Pavyzdžiui, tada, kai pagaminu ką nors itin skanaus, ir neprisiruošiame to ko nors skanaus nufotografuoti. Galbūt tai būtų atleidžiama – na, žinote, netikėtai skanu, nė nepastebėjome, kaip išnyko nuo stalo – tačiau tą patį ką nors skanaus pagaminau dusyk. Dvi dienas iš eilės. Na, sutikite, – tokiu atveju nei nustembi, nei spėji pamiršti, koks supergeras sūrpyragis ką tik stovėjo ant šaldytuvo (žemiau mūsų namuose laikyti saldumynus yra pavojinga).

Su paskutiniu minėto sūrpyragio kąsniu mąstau, jog bais’ šaunu būtų planuoti taip kaip Asta. Bet tada išsyk šoka kita mintis – eiiii, bet spontaniškumas liiiiiinksmaaaaaaaa!.
Įsivaizduokite, koks džiaugsmas su tokiom svyruojančiom lėkštelėm kiekvienam žingsny gyventi.

Kitas sprendimo būdas – griežtai pasižadėti. Geriausia ne sau. Kelis pastaruosius įrašus taip ir parašiau – pasakydavau I., kad jei neparašysiu, neleisk prekybcentriuose parduoti man šokolado ir šampės, ir tai veikdavo. O dabar I. galvoje visai kas kita, vakaras ateina anksčiau nei padoriai išaušta rytas, o galvoj pozityvios mintys apie šviežius vaisius, mėtymąsi jais, kuprines ir mėtų arbatą; ar bent aš taip manau.

Taigi šitą įrašą dedikuoju I. Iš tiesų tam yr’ kiek daugiau nei lemonas priežasčių – tinkamų viešam eteriui arba ne. Kadangi pakankamai stipriai įsispyriau būtent blynų dieną – lai tai būna už blynus (TUOS, be abejo, kuriais vaišinta per pirmą netikėtų maisto ir gėrimų derinių vakarą 23535) bei už draugiškus pendelius. Ir už briedį. Niekada negalima pamiršti briedžio.

- – -

Mano draugė A. turi DraUgĄ. Jo vardas Peppe, ir jis yr’ švedas.
A. pasakojo, jog jie neseniai kepė mandrus žagarėlius.
Aš manau, kad švedai turi labai smagių ritualų, tokių kaip fika.

O kol nespėjot paklausti – apie briedį jau papasakota (nepaisant to, kad techniškai tai veikiausiai elnias).

Toscakaka

Toscakaka (švediškas karamelės ir migdolų pyragas)
du 16 cm skersmens pyragai arba vienas 22 cm skersmens)

Pyragui
40-50 ml pieno
1 valg. š. grietinės
75 g sviesto
3 kiaušiniai
120 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Karameliniams migdolams
150 g migdolų plokštelių
125 g sviesto
100 g cukraus
100 ml pieno
riebus žiupsnis druskos
1/2 arb. š. tirpios kavos miltelių (nebūtinai – arba galima pakeisti vanile)

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. Kepimo formą (arba formas) išklojame kepimo popieriumi. Beje, patogiausia naudoti formą išimamu dugnu.
Migdolų riekeles pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje, kol kiek paruduoja.
Pieną sumaišome su grietine.
Ruošiame pyragą. Ištirpiname tešlai skirtą sviestą ir paliekame jį pravėsti. Dubenyje plakame kiaušinius, cukrę ir vanilę tol, kol masė sutirštėja ir tampa šviesiai gelsva. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius ir druską. 1/3 miltų mišinio beriame į kiaušinius, atsargiai išmaišome. Supilame pusę pieno mišinio, palengva įmaišome jį į tešlą. Pakartojame: miltai – pienas – miltai. Per du sykius kruopščiai, bet atsargiai įmaišome sviestą.
Perpilame tešlą į formą (ar formas) ir kepame… Kol iškeps: patikriname pagaliuku ar peiliu. Man mažesni pyragai kepė apie 30 minučių (vidury kepimo uždengiau).
Kepimui įpusėjus, paruošiame karamelinius migdolus: į gilią keptuvę supilame migdolus, sviestą, cukrų, pieną, druską ir kavos miltelius. Maišydami kaitiname, kol sviestas ištirpsta. Kaitiname, kol masė ima burbuliuoti ir šiek tiek sutirštėja.
Padidiname orkaitės temperatūrą iki 200oC. Patikrinę, ar jau, išimame pyragą (ar pyragus) ir viršų kiek įmanoma lygiau aptepame karameliniais migdolais.
Šauname atgal į orkaitę ir kepame 8-10 minučių, kol karamelė tampa tamsiai ruda ir ima virti.
Išėmę paliekame kelioms minutėms pravėsti. Palei formos šoną perbraukiame peiliu, kad atkibtų. Galiausiai paliekame pyragą ramybėje ir leidžiame jam visiškai atvėsti.
Pyragas skaniausias kambario temperatūros, o jį suvalgyti reikėtų per 2-3 dienas.
Niam! (omnomnom)

Toscakaka

Šaltinis: Poires au chocolat.

Is the sparkle you become when you conquer anxiety

Vasaris 12th, 2014 Posted in desertai, užkandžiai | 5 Comments »

Jau sakiau, kad internetai ne visoms padėtims kloja išeitis; bet ką jau čia – vis tiek kartais naiviai pagūglinu “o kas dabar?” Teip, teip – dar trys savaitės praspūdino ar, užpakalius nutupdžiusios ant rogučių, pračiuožė pro šalį, o aš ir toliau plaku plaštakom vandenį. Beveik pilatesas, tik pilvo presui teigiamo poveikio (dar) nejaučiu.

Internetai rašo, kad nereik išsyk statyt Romos – (te)reik pragyventi tik vieną dieną; sykiais, tiesa, tą dieną tenka skaidyti į nulį konverguojančiosna dalysna: tik šimtą kilometrų išgyvenk, tik dvidešimt penkias minutes; galiausiai – tik dar vieną įkvėpimą. Ir bus lengviau.

Ir kartkartėm yra lengviau. Nežinau, ar tai nuolatiniai pokalbiai su savimi ir su žmonėmis-nešančiomis sienomis bei pagalbinėmis konstrukcijomis, ar mūrininkas laikas, ar per kolonėles skambanti muzika, ar savitaiga, ar tušintos blakstienos, ar švelniai glostantys virtualūs pasakojimai, patvirtinantys tai, kas aidi tarp trečio ir penkto šonkaulio – išgyvensim.

- – -

Užvakar prisiminiau, kad kepimas gydo, ir tiksliau nepasakysi: Sveriant ir maišant, mintys nuskaidrėdavo – niekas neramino taip kaip plakamas sviestas; ir virtuvei įšilus nuo perkaistančios orkaitės bei kepamo šokolado kvapo, ji galutinai susidėliojo dabartį ir ateitį į lentynėles. Viskas buvo tvarkoj.

Kadaise pas D. valgiau itin skanių sausainių – trapus pagrindas, padengtas visokiausiais riešutukais ir sėklomis. Būtinai norėjau išsikepti tokių ir namuose.
Išėjo ne visai, bet kažkas panašaus. Man trapus padas buvo kiek per storas, tačiau vis tiek suniamniojau ne vieną gabalioką – ypač tuos, kur riešutukų daugiau. Skanumėlis, ne kitaip – skirtingi traškumo lygiai yra superšaunu. O šeima dėl šitų apskritai ėjo iš proto.
Beveik kaip dėl keksiukų, kuriuos kepiau pirmadienį ir galbūt vienądien pasidalinsiu.

Caramel nut bars
Karameliniai riešutiniai sausainiai
26 cm skersmens pyragas

Pagrindui
150 g minkšto sviesto
60 g cukraus
2 kiaušiniai
2 st. miltų
1 arb. š. druskos

Riešutų sluoksniui
2 st. žemės riešutų
½ st. sezamų sėklų
½ st. saulėgrąžų sėklų
⅔ st. cukraus
5 valg. š. sviesto
1 valg. š. medaus
žiupsnis druskos
2 valg. š. grietinėlės
1 arb. š. vanilės esencijos

Pirmiausia pasiruošiame pagrindą. Sviestą elektriniu plaktuvu plakame su cukrumi, kol masė taps šviesi ir puri. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Suberiame miltus ir druską. Rankomis greitai suminkome tešlą – svarbu jos neperminkyti! Suformuojame diską, įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve 1 valandai.

Įkaitiname orkaitę iki 180oC temperatūros. Šiek tiek pakočiojame tešlą ir perkeliame ją į kepimo popieriumi išklotą 26 cm skersmens formą. Pirštais spaudžiame tešlą ir ją išlyginame – tešlos sluoksnis turi būti kuo lygesnis. Kepame 30 minučių.

Kol pagrindas kepa, paruošiame riešutų sluoksnį. Didelėje keptuvėje atskirai pakepiname riešutus ir sėklas, kol ims kvepėti. Prikaistuvyje sumaišome cukrų, sviestą, medų ir druską. Nuolat maišydami kaitiname, kol cukrus ištirps ir masė užvirs. Lėtai supilame grietinėlę ir išmaišome. Įmaišome vanilę. Galiausiai suberiame riešutus, sėklas ir išmaišome, kad šie pasidengtų karamele.

Paskleidžiame riešutų masę ant iškepusio pagrindo ir kiek įmanoma išlyginame. Kepame dar 10−20 minučių, kol pyrago viršus ims šiek tiek burbuliuoti.

Išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Labai aštriu peiliu supjaustome norimo dydžio gabalėliais. Lengviau tai padaryti, kol sausainiai dar šilti.

Caramel nut bars

Šaltinis: “Debesys”, 2013/2014 m. žiema

Pažiūri į savo, vadinkim, sparnus, bet mato tenai tik rankas

Sausis 21st, 2014 Posted in desertai, pyragai | 8 Comments »

Neabejotinai sunkiausia yra naktimis – tada, kai pasimiršta Aplinkos patvirtinti (at)leidimai sau; kai trūksta prasmės ir užplūsta nusivylimai bei tuštumos (ir tai normalu). Kai… Ak, kai apkabinu tik savo šilumą.

Kalbinu save – ne, ne įsivaizduojamus draugus, dėkuidie,- ramindama: siūlau neskubėt, eit po žingsnelį, bet nei pairatbėjus, nei jūtūbas neparodo, kuria koja (ir ar pradėt nuo pirštų galų? nuo kulno? visa pėda?). Po velniais, net atatinkamos programėlės išmaniajam telefonui nusipirkt negaliu (ir tai normalu).

Užpildau dienas (ne)reikšmingais dalykais – kuo mažiau laiko bei vietos užpuolančioms mintims. Bet jos žino kaip: kiekvienas kampas, kvapas ar žingsnis parduotuvėj, kiekviena daina ar net atskiri žodžiai, o ypač – jų virtinės iš senų retų įrašų truputį duria tarp šonkaulių (ir tai normalu). Ką čia duria – veikiau sukiša tarp jų peilį ir pasukioja (ir tai normalu). Dėkuidie gyviesiems pleistrams ir [šįsyk naudingai] savigydai.

Anksčiau P. man dažnai kalbėdavo apie pažinimo džiaugsmą. Aš tikiuosi, jog čia tik/jau ano prieangis.

- – -

Kepiau (ak) seniai, ir… Nekartočiau. Gal aš tik beprotiškai išranki (t.y., megztinio bangelės turi būti aukšto dažnio ir mažos amplitudės), bet. Drėgnas – teip, lengvas ir ne per saldus – teip, vis dar truputį kvepia šaltuoju metų laiku – teip. Įdomus – be abejo (virtas varškės kremas? Kas galėjo pamanyti!), ir vien todėl vertas išbandyt; bet sykiais, ak, sykiais po to reik grįžt prie seno gero obuolių trupiniuočio.

Random cake

Meduolinis pyragas su virtu varškės įdaru
18 cm skersmens pyragui

Meduoliniams lakštams
100 g miltų
žiupsnis sodos
1 arb. š. meduolių prieskonių
25 g cukraus
45 g šalto sviesto
2/3 valg. š. medaus
1 trynys
1 valg. š. grietinės

Varškės įdarui
270 g kreminės varškės
40 g kambario temperatūros sviesto
25 g cukraus pudros
1 kiaušinis
30 g slyvų džemo
2/3 arb. š. malto cinamono
1 1/3 valg. š. krakmolo
45 ml pieno

Random cake

Lakštams miltus sumaišome su soda, prieskoniais ir cukrumi. Sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą ir kapojame peiliu ar triname tarp pirštų, kol sulimpa į trupinius. Sudedame kiaušinių trynius, grietinę, medų ir greitai suminkome dailią lygią tešlą. Ją padaliname į tris lygias dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir pusvalandį palaikome šaltai.
Iš tešlos iškočiojame tris maždaug torto dugno dydžio apskritimus ir kepame kepimo popieriumi ištiestoje skardoje 180oC temperatūroje 10 minučių arba kol gražiai apskrus. Atsargiai – gali sudegti. Dar šiltų lakštelių kraštus palyginame peiliu, ant viršaus uždėję kepimo formą. Ataušiname.

Įdarui sviestą išplakame su cukraus pudra iki purios šviesios masės. Įmaišome trynį ir po šaukštą – varškę. Galiausiai įmaišome slyvų džemą ir cinamoną. Baltymą išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į varškės masę. Paruoštą įdaro pusgaminį supilame į puodą storu dugnu ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami, kol masė užvirs (būtina IR maišyti, IR ant silpnos ugnis kaitinti, kartais galbūt net pakeliant nuo kaitros – kad nesutrauktų). Krakmolą sumaišome su pienu ir supilame į užvirusią varškės masę. Dar pakaitiname kelias minutes, kol įdaras sutirštėja.

Į užsegamą torto formą dedame vieną ataušusį tešlos lakštą ir supilame pusę karšto varškės įdaro. Dedame kitą lakštą, supilame likusį įdarą ir uždengiame trečiuoju lakštu. Pyragą laikome šaltai pernakt.

Šaltinis: Sonatina.